Kai kuriose Palangos kopų vietose tiršta nuo skruzdėlių. Mažosios darbininkės kažkur skuba ir zuja ten, kur paprastai vaikšto žmonės. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius, paklaustas, kodėl tokia skruzdėlių gausa stebima pajūrio kopose, sako nenorintis būti pranašu, bet numanantis, kad šią vasarą su skruzdėlėmis teks labai glaudžiai bičiuliautis.

Kai kuriose kopų vietose skruzdėlių tiek, kad čia tikrai nesinori kelti kojos. Kaip matosi vaizdo įrašuose, skruzdėlės vaikštinėja įvairiose vietose, kur yra praėjimai tarp kopų kauburių, ir jų – neįprastai daug. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius, Delfi paklaustas, kodėl šiemet stebimas skruzdėlių vajus kopose, sako, kad pavyzdžiui Kuršių Nerijoje eilę metų besilankantys poilsiautojai jau spėjo prie šito priprasti, o priežasčių šiai gausai yra kelios:

„Paplūdimyje, žinoma, ne, bet miškuose, kur yra atviro smėlio, yra ruožų, kur net sunku išstovėti vienoje vietoje. Smėlėtas dirvožemis skruzdėlėms labai patinka.

Šis pavasaris buvo ilgas ir vėsus – visa gegužė ir birželio dalis buvo vėsi, tad skruzdėlių antplūdis matomas tik dabar. Gamtoje kiekviena rūšis turi savo išlikimo strategiją ir atsiradus palankioms sąlygoms plyksteli pagausėjimas kaip sprogimas. Be to, jei tai bus vienas smėlis – skruzdėlių ten tikrai nebus, bet jų gausa rodo, kad po smėliu yra daug medžio liekanų. Jei tai prie jūros esančiose kopose – gali būti, kad po smėliu užpustytos pušelės, klojamos smėliui sulaikyti. Tai – labai geros sąlygos lizdamas. Net rudosios miško skruzdėlės įsikuria tik ten, kur yra kelmas, žemė, galimybė pagrindinį lizdą įkurti po žeme.“

Ar skruzdėlių vajus yra labai laikinas, ar vis dėlto skruzdėlytės šią vasarą pajūrio kopas vietomis bus okupavusios kone nuolat, gamtininkas tvirtai atsakyti nesiima, bet sako, kad daug galima spręsti pagal skruzdėlių judėjimo trajektoriją:

„Jei kažkur čia pat yra jų namai – iš karto atsiranda tokios tarsi jų srovės, matai, kad keliauja kažkur. Bet jei skruzdėlių judėjimas padrikas – gali būti, kad dideli vėjai užpustė daugelį jų namų ir paviršiuje likusios skruzdėlės blaškosi. Per atstumą ką nors pasakyti labai sunku. Visgi, nenoriu būti pranašu, bet gali būti, kad ši vasara bus su skruzdėlėm.“

Skruzdėlės žmonėms nėra pavojingos, tačiau bandant nubaidyti ant kūno užlipusią skruzdėlę ir ją sutrynus, pasak S. Paltanavičiaus į aplinką pasklinda kvapas, kitoms skruzdėlėms reiškiantis, kad susidurta su priešu, su kuriuo reikia kovoti ir čia skruzdėlės ima elgtis kaip širšės – ne bėgti, o pulti.

„Skruzdėlės turi tokią rūgštį, kuria įžnybusios apipurškia ir, žinoma, žmogui niežti. Gali kai kuriems sukelti alergiją. Vabzdžių pasaulyje informacija perduodama labai efektyviai ir jei skruzdėlė sutrinta – gaunasi lyg pavojaus signalas ir tada jau kitos skruzdėlės elgiasi daug agresyviau. Neturi tikslo skriausti žmogaus, tačiau jos ginasi, kaip bitės ar vapsvos.“

Besilankantiems miškuose ar kitose vietose, kur yra daug skruzdėlių, S. Paltanavičius pataria naudoti vabzdžių atbaidymo priemones, šie purškalai veikia ir nuo skruzdėlių.