GIEDRĖ | JUODKRANTĖ | AKUSTINIS

Kviečiame į parodos „Kai kurios katės yra liūtai“ atidarymą! Dvidešimt trys katinai ir dešimt liūtų. Viena šeima, dvi rūšys. 𝘗𝘢𝘯𝘵𝘩𝘦𝘳𝘢 𝘭𝘦𝘰 ir 𝘍𝘦𝘭𝘪𝘴 𝘤𝘢𝘵𝘶𝘴. Minkštos letenėlės ir grėsmingi nasrai. Tautodailė ir profesionalus menas. LNDM Pamario galerijoje katinai su liūtais bei tautodailė ir profesionalus menas susitinka kaip tos pačios šeimos nariai. Labai skirtingi, bet neišskiriami. Skirtingomis kalbomis pasakojantys tą pačią istoriją. Vieni mūsų kasdienybei suteikia švelnumo ir šilumos, kiti demonstruoja išskirtinumą, jėgą ir drąsą. Abu pasakoja apie mus. Ką mylime, ko bijome ir ko trokštame. Apie tai, kas yra mūsų namai ir kokius mes norime, kad juos matytų kiti. Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) rinkinių bei naujausi tautodailininkų ir šiuolaikinių menininkų darbai. Jie susiveja į reikšmių, tradicijų ir pasakojimų kamuolį. Ekspozicijoje nėra bandoma žiūrovui pasiūlyti vieną pasakojimą apie mūsų santykį su katėmis ir liūtais. Veikiau priešingai, siekiama parodyti šio santykio daugialypumą ir sudėtingumą. Paroda yra turbūt neišpinamas mūsų žvilgsnių į pačius save rezginys, kur žiūrovas kviečiamas ne sekti vientisą istoriją, o žaisti su galerijoje apsigyvenusiais katinais ir paritinėti kamuolį, kuris kaskart gali vis kitaip išsivynioti ir parodyti skirtingus siūlo galus. Atidarymo renginys nemokamas. Paroda veiks iki rugsėjo 27 d. Parodoje pristatomi menininkai, kurių darbai saugomi LNDM rinkiniuose: Antanas Šeduikis, Birutė Kuckaitė, Edvardas Römeris, Jadvyga Antanina Dobkevičiūtė-Paukštienė, Jadvyga Nalivaikienė, Jonas Leliuga, Julius Vertulis, Juzefa Beganska, Kanutas Ruseckas, Klemensas Čerbulėnas, Nijolė Izidora Meškytė-Urbonavičienė, Ona Römerienė, Pranas Šaulys, Stanislovas Riauba, Vytautas Nikša, Žymantė Vladislava Jonuškaitė. Parodai neatlygintinai kūrinius sukūrė arba paskolino: Akvilė Anglickaitė, Diana Kazragienė, Donatas Jankauskas-Duonis, Gintaras Makarevičius, Rima Zelvienė, Vita Opulskytė Kuratorius Tomas Daukša Koordinatorė Elena Tarvainienė Projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė

„Bonifacijaus atostogas“ atpažins vyresnioji karta. To paties pavadinimo animacinis filmas (rež. Fiodor Khitrk, 1960) pasakoja apie cirko artistą liūtą Bonifacijų. Kartą liūtas Bonifacijus išvyksta atostogų. Jis svajoja aplankyti tolimame krašte gyvenančią senelę, valgyti bananus, maudytis ežere ir žvejoti. Tačiau atostogų planai netikėtai virsta darbo dienomis, per kurias liūtas linksmina vaikus cirko pasirodymais. Animacinio filmo pavadinimas „Bonifacijaus atostogos“ kolektyvinėje sąmonėje tampa bendriniu pavadinimu, apibūdinančiu situaciją, kai į poilsiui skirtą laiką įsiterpia darbai, pareigos ir aplinkinių lūkesčiai. Tai lyg apgaulingas atostogų pažadas, nepasiekiamų ir net egzotiškų, kažkur prie vandens, saulės ir jūros. Tai tarsi svajonė pabėgti iš miesto į gamtos prieglobstį. Prieglobstį, panašų į Juodkrantę. Bonifacijaus atostogos – tai svajonė, nuobodulio, pasyvaus veikimo ir mėgavimosi gamtos teikiamais malonumais ilgesys. Net šiai svajonei iki galo neišsipildžius, liūtas grįžo laimingas ir nekantriai laukia kitų atostogų. Perskaitę įžangą apie atostogas, pagalvosite, kad greičiausiai ir menininkas Donatas Jankauskas-Duonis parodoje kuria atostogų atmosferą. Iš dalies taip – dideliame ekrane matysite egzotiškų kraštų jūros skalaujamą krantą, leidžiantį pasinerti į nenusakomo mėlynumo vandens telkinį. Šalia eksponuojamos zoomorfinės skulptūros: kiklopai, beždžionės, gorilos, mėlyna paukštė, gretimame pastate – į liūtus panašūs katinai, sustiprina nuotykio jausenas. Bet menininkas išlieka ištikimas savo humoro jausmui ir neleis jums tingiai snausti po vasaros saule. Parodoje jis ironiškai kalba apie grožio kultą ir jį supančią industriją. Vis dėlto jūs esate liudytojai, kaip primatai tampa išpuoselėtais dendžiais. Tad nenustebkite, jei ir jums trumpam teks atsisėsti į barberio kėdę. Donatas Jankauskas (Duonis) (g. 1968) 1994-aisiais Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros studijas. Nuo 1990 m. aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir svetur. Nuo 1994 m. yra grupės „DDD“ narys. D. Jankauskas kuria skulptūras, videomeną, instaliacijas, lėles teatrui, rengia menines akcijas, organizavo gatvės meno festivalius Telšiuose („Gatvės meno projektas“ 1997 m., „Skelbimai“ 1998 m., „Apie kultūrą“ 1999 m., „Ženklai mieste“ 2000 m.). Gyvena ir kuria Vilniuje. Atidarymo renginys nemokamas. Paroda veiks iki rugsėjo 27 d. Kuratoriai: Skaistė Marčienė ir Tomas Daukša Projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Šios nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse.

Nemokamos ekskursijos Neringos muziejuose jau tapo tradicija, tad siūlome ir 2026 metais susitikti ir drauge pasigilinti į daugiasluoksnę Kuršių nerijos istoriją, į žuvų žvynais spindinčią pamario žvejų kasdienybę, į Thomo Manno vasaras, praleistas jaukiame Nidos vasarnamyje.    Rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje: Pirmadieniais  10.00*, 11.00, 15.00*, 16.00 val. Antradieniais 14.00* ir 15.00 val * Vokiečių k.   Nidos žvejo etnografinėje sodyboje: Trečiadienis  14.00 ir 15.00 val.   Kuršių nerijos istorijos muziejuje: Ketvirtadienis 11.00 ir 15.00 val.   Ekskursijos trukmė apie 40 min. Jums kainuos tik bilietas į muziejų!

Eglė Gineitytė apie parodą: „Kasmet birželį ir spalį atvažiuoju į Preilą ir kaskart buvimas ir veikimas čia būna vis kitaip įdomus – visada su jauduliu laukiu šito PERSIKĖLIMO. Žemė čia kitokia nei žemyne – palvynė banguoja ir šnabžda begaliniu rožiniu. AAA..! Šaukia pušys, į vieną pusę pasvirusios. Marios nuo sidabro mainosi įvairiomis spalvomis, kad tik pajausčiau tą paskutinį saulės blyksnį... Ir debesys kartais vaikšto po mišką, kai reta viešnia Migla, atslinkusi nuo jūros, viską tirpdo ir blukina, kol suvokiu, kad jau sumažėjau, susitapatinau ir nutolau...“ Eglė Gineitytė (g. 1968) – tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1988–1994 m. tapybos studijos Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose. 1993 m. studijos Zalcburgo vasaros meno akademijoje Austrijoje. Surengė virš 15 personalinių parodų, dalyvavo daugiau nei 25 grupinėse parodose. Jos darbų turi Nacionalinė dailės galerija, MO muziejus, TAAD Foundation Vilniuje, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune, privatūs kolekcininkai užsienyje ir Lietuvoje. 2024 m. Eglė Gineitytė paskelbta geriausia tarptautinės šiuolaikinio meno mugės ArtVilnius’24 menininke. 2026 m. tapytojai paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. Parodos organizatorius: Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka Partneris: THE ROOM galerija Vilniuje Parodos trukmė: 2026 06 19–2026 09 02 Bibliotekos Preiloje darbo laikas: II–VI 11–18 val. Prieššventinę dieną biblioteka dirba viena valanda trumpiau. Lankymas nemokamas.

Rytais darbo ir poilsio dienomis 8.00–9.00 val. Vakarais tik darbo dienomis 19.00-19.45 val. Užsiėmimai nemokami. Projektas finansuojamas Neringos miesto savivaldybės. Projektą vykdo Lietuvos jogos asociacija. Daugiau informacijos tel. +37069941313

Parodos atidarymas – liepos 31 d. 17.00 val. ir rugpjūčio 1 d. 16.00 val., dalyvaujant autoriui. „Sumimasen“ – nepagražintos Japonijos ir kultūrinių nesusipratimų paroda Liepos 31 d. 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidaroma ilgiau nei dešimtmetį brandinta Sergej Grigorjev fotografijos paroda SUMIMASEN. Čia nerasite atvirukinių Kioto šventyklų ar neoninių Tokijo reklamų. Autoriaus objektyvas neria į buitinę rutiną, ryžių laukus ir naktinį gyvenimą, atverdamas duris į visiškai kitokią, turistams dažnai nematomą Japoniją. Daugiau nei dešimtmetį Japoniją fiksuojantis ir jos kultūrą Lietuvoje pristatantis S. Grigorjev šioje šalyje nėra naujokas, tačiau neslepia savo – pašaliečio – statuso. Jo kadruose absoliučiai dominuoja žmonės. Norėdamas peržengti uždaros visuomenės ribas, autorius laviruoja tarp nematomo stebėtojo ir atviro, kartais net įžūlaus kontakto. Pagrindiniu jo raktu į vietinių pasitikėjimą tampa žodis „Sumimasen“ (atsiprašau ir ačiū viename), leidžiantis fotoaparatui virsti natūralia bendravimo ir žaidimo dalimi. Nors parodos kadruose užfiksuotos tikros, nesuvaidintos situacijos, autorius vengia tiesmuko „dokumentikos“ termino. Tai – asmeninė interpretacija, kurioje neišvengiamai atsiranda teatrališkumo ir subjektyvios fikcijos momentų. Parodai neatsitiktinai pasirinkta Nida: lietuviškas atostogų ir atitrūkimo nuo realybės erdvėlaikis čia idealiai rezonuoja su parodos siūloma kelione. Tai galimybė atostogų būseną pratęsti ir nusikelti į dar tolimesnę, nepagražintą šalį.  Parodos informacija: Atidarymas: liepos 31 d. (penktadienį) 17:00 val. ir rugpjūčio 1 d. (šeštadienį) 16:00 val., dalyvaujant autoriui. Vieta: Kuršių nerijos istorijos muziejus (Pamario g. 53, Nida, Neringa). Paroda veiks: liepos 31 d. – rugpjūčio 28 d. Partneriai: Neringos miesto savivaldybės administracija, Neringos muziejai. AUTORIAUS TINKLAPIS

Kviečiame Neringos gyventojus ir svečius į unikalią akvarelės plenero parodą. Parodoje pristatomi pasaulinio garso akvarelės meistrų darbai.  Parodos pristatymas – rugpjūčio 23 d. 15.00 val., į kurį atvyks visi plenero dalyviai ir bus pristatytos plenero metu nulietos akvarelės.  Pasinerkite į spalvų ir įkvėpimo pasaulį! 

Koncertas skiriamas Liudviko Rėzos 250-osioms gimimo metinėms ir prof. Algirdo Vizgirdos atminimui.  Atlikėjai: Festivalio orkestras MUSICA HUMANAMeno vadovas, solistas ir dirigentas ROBERTAS BEINARIS (obojus, anglų ragas)Moterų vokalinis ansamblis NERINGA(vadovė Rita Rušinskienė)Solistės: DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas), IEVA KUPREVIČIŪTĖ (fleita), AISTĖ BRUŽAITĖ (kanklės), INGA GYLYTĖ (smuikas), JURGITA KAZAKEVIČIŪTĖ (vargonai) Programa: Algirdas Martinaitis, Loreta Narvilaitė, Bronius Kutavičius, Giedrius Svilainis, Donatas Zakaras, Julius Juzeliūnas, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, L. Rėzos surinktos liaudies dainos BILIETAI

Vasarą kviečiame į ketvirtadienio edukacijas visai šeimai! VĖTRUNGĖS UODEGA Tai puikus būdas susipažinti su Kuršių nerijos istorija ir vietos žmonių gyvenimo ypatumais smėlio ir vandenų krašte. Nagrinėjant vėtrungę, kaip kultūros objektą, perteikiama čia egzistavusi žvejybos tradicija – čionykštis (iš)gyvenimo pagrindas. Edukacijos metu susipažinus su vėtrungių atsiradimo istorija ir jų reikšme kasdieniam gyvenimui, kiekvienas dalyvis akriliniais dažais spalvina medinius vėtrungių modelius, taip sukurdami savo vėtrungę, kuri atitenka kaip dovana–suvenyras. Kaina: 5 Eur dalyviui Informacija pasiteiravimui: [email protected], +370 670 85388 Esant geram orui, edukacijos vyks lauke, esant nepalankiam – muziejaus patalpose.