Už valstybinius kelius atsakinga „Via Lietuva“ aiškina, kad tiek Preila, tiek Pervalka yra užmiesčio teritorijos, kur pagal galiojančius teisės aktus pažymėtos pėsčiųjų perėjos negali būti įrengiamos. Tokiose vietose prioritetinės perėjos laikomos pavojingomis, nes vairuotojai jų nesitiki, o pėstieji, jausdami klaidingą saugumo jausmą, gali elgtis neatsargiai.

Pervalkoje kadaise įrengta perėja išliko kaip senas sprendimas, tačiau dabar tokios užmiesčio perėjos visoje šalyje palaipsniui naikinamos arba pertvarkomos į vadinamąsias nežymėtąsias perėjas – vietas, kur eismas pritaikytas pėstiesiems naudojant inžinerines priemones: nuožulnius bortus, saleles, apšvietimą, bet be kelio ženklo ir linijų.

„Užmiesčio keliai pasižymi didesniu leistinu greičiu, todėl tokios perėjos gali kelti grėsmę eismo saugumui. Pagal Pėsčiųjų perėjimo taisykles prioritetinės perėjos už gyvenviečių ribų negali būti įrengiamos“, – nurodo „Via Lietuva“ atstovai.

Preilos gyventojai šį klausimą kėlė ne kartą. Diskusijos kyla kaskart, kai vietiniai ar poilsiautojai atkreipia dėmesį į būtinybę saugiai kirsti plentą link paplūdimių.

Vieni tikina, kad eismas šiame ruože nėra itin intensyvus, todėl perėja paskatintų neatsargumą. Kiti pabrėžia, jog tai kurortinė teritorija ir gamtos draustinis, todėl greičio ribojimas čia turėtų būti griežtesnis.

„Naktį matomumas prastas, retas eina su atšvaitu. Pavojus iškyla būtent dėl to, o perėja gali sudaryti klaidingą saugumo jausmą“, – dalijosi savo nuomone bendruomenės nariai.

Diskusijose nuolat prisimenamas įvykis Pervalkoje prieš penkerius metus. Tuomet buvo sunkiai sužalota per pėsčiųjų perėją ėjusi 19-metė mergina. Nelaimę lėmė vairuotojo neatsargumas.

Pasak „Via Lietuva“, tiek Preiloje, tiek Pervalkoje ateityje liks tik nežymėtosios pėsčiųjų perėjos – infrastruktūriniai sprendimai, kurie padeda pėstiesiems kirsti kelią, tačiau nesuteikia jiems absoliutaus prioriteto.