Dviračių takais Smiltynė-Nida ar kitu itin populiariu maršrutu Kaunas-Kačerginė-Zapyškis, kasmet rieda tūkstančiai dviratininkų, tiek pradedančiųjų, tiek profesionalų, kurie dažnai išvysto didelį greitį.

Kadangi take neretai turi sutilpti ir dviratininkai, ir pėstieji, eismo kultūra ir sąmoningas pėsčiųjų ir dviratininkų elgesys tampa esminiu dalyku, kuris padėtų išvengti skaudžių susidūrimų ar konfliktų.

Kačerginės takas yra skirtas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, todėl atsakingumas ir pagarba vieni kitiems yra itin svarbi.

Dviračių entuziastas Nerijus, dažnai važiuojantis aplink Kačerginę sako, kad dviratininkams galioja griežtos taisyklės, tačiau jų laikosi toli gražu ne visi.

„Pagal taisykles, dviratininkas turi pro žmogų pravažiuoti maždaug pėsčiojo ėjimo greičiu. Tai maždaug iki 5-6 km per valandą. Realiai to niekas nedaro“. Išimtis yra tik Laisvės alėja”, – teigia jis.

Pašnekovas Kačerginės dviračių take yra pastebėjęs dvi rūšis dviratininkų – vieni važiuoja pažintiniais tikslais, o kiti, sportininkai – dažnai lakstantys dideliu, 35-40 km/h greičiu.

Pasak Nerijaus, kai pėsčiųjų yra daug, jie dažnai vaikšto išsibarstę po visą taką – prasilenkti tampa sunkiau, tai kelia pavojų ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams.

„Tokie susidūrimai nėra dažni, tačiau kai aplinka atpalaiduoja, žmonėms pasimiršta, kad čia ne tik poilsiaujama. Jie ramiai važiuoja arba eina, neįvertindami, jog tuo metu taku gali atlėkti triatlonininkas, lėkdamas 38 km/h greičiu”, – pasakoja pašnekovas.

„Ypač pavojinga tai tampa posūkiuose. Tie, kas čia važinėja nuolat, tas vietas žino – bet kitiems jos gali tapti netikėta grėsme”, – priduria jis.

Mobilioji programėle „Strava“ yra populiari sportininkų, dviratininkų tarpe, veikianti GPS pagrindu.

Nerijus pasakoja, kad žemėlapyje yra pažymėti įvairūs ruožai, pavyzdžiui, Kačerginė-Zapyškis, kuriuose kartais vyksta virtualios greičio varžybos. Šiuose ruožuose dviratininkai stengiasi išvystyti kuo didesnį greitį, tam, kad taptų atkarpos čempionais.

Pasak pašnekovo, vienas iš tokių ruožų Ringauduose – akligatvis, kuriame karboniniais dviračiais dviratininkai lekia didžiuliu greičiu.

Tačiau pagrindinė problema – gatvė priklauso gyvenamųjų namų kvartalui ir joje dažnai žaidžia ir triračiais važinėja vaikai.

„Daugybė žmonių važiuoja į Kuršių Neriją vien tam, kad juo (dviračių taku Smiltynė-Nida – aut. past.) pasivažinėti“, – teigė Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Linas Vainius, o pasak Neringos darnaus judumo projekto vadovo Edmundo Kolakausko, kokybiška kelio danga ir yra objekto patrauklumas.

L. Vainiaus nuomone, tokių kokybiškų dviračių takų visoje Lietuvoje galėtų būti ir daugiau. Tai važinėjimąsi dviračiu paverstų dar malonesniu, patogesniu ir saugesniu procesu.

Anot pašnekovo, dviračių takai yra skirti visiems dviratininkams, nepaisant jų važiavimo tikslo ir vietos užtenka visiems eismo dalyviams.

L. Vainius pažymi, kad reikia laikytis Kelių eismo taisyklių, išlikti atsargiems, užtikrinti saugų atstumą ir nepamiršti sveiko proto.

Kaip nurodo AB „Via Lietuva”, net ir pats geriausias ir tobulai suprojektuotas dviračių takas nebus saugus, jei važiuojantieji juo nesielgs saugiai.

Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytojas Audrys Kukulskis dviratininkams pataria važiuoti saugiu greičiu ir nesinaudoti mobiliaisiais telefonais, ausinėmis.

Tuo metu L. Vainius sako, kad viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria dviratininkai ir kiti eismo dalyviai yra žmonių santykis su telefonu.

„Važiuoji dviračiu ir eina žmogus su ausinėm įkritęs į telefoną ir atsijungęs nuo viso pasaulio, nežinai kada jis žengs žingsnį į šoną, kad ir labai lėtai, ir atsargiai važiuojant gali paskutinę minutę užsisvajojęs tiesiog žengti po ratais“, – teigia L. Vainius.

Pavojų saugiam eismui dviračių takuose kelią ir neatsakingas šunų šeimininkų elgesys.

„Yra buvę atvejų, kai (dviratininkas) užkliuvo už to pavadėlio, apvirto, susižalojo. Konfliktas įvyksta tuo pagrindu, tai tokio elgesio reikėtų vengti“, – pasakojo L. Vainius.

Tokių atvejų, pasak pašnekovo, važiuojant dviračiu galima pastebėti vos ne kasdien.

Tuo metu gydytojas A. Kukulskis akcentuoja ir dėmesingumo svarbą, skatina ugdyti šį įgūdį vaikams.

„Jie neretai būna užsisvajoję, neatidūs, ir tai gali sukelti pavojingas situacijas. Pagarba ir dėmesingumas yra būtinybė tiek einantiems, tiek važiuojantiems. Atsargūs turi išlikti ir pėstieji – dviračių takus kirsti tik esant būtinybei pirmiausia įsitikinus, kad kelias laisvas“, – pataria A. Kukulskis.

„Dviračių, paspirtukų ir kitų kasdienių laisvalaikio transporto priemonių traumos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į Skubios pagalbos skyrių, ypač kai kalbame apie vaikus. Šios traumos dažniausiai įvyksta dėl netikėtų situacijų, kurios sukelia nelaimingą atsitikimą: nepavyksta saugiai prasilenkti dviračių take, pėsčiasis netikėtai įžengia į dviračių juostą, ar dviratininkas susiduria su netikėta kliūtimi – duobe, atitvaru ar pan.“, – sako A. Kukulskis.

Dviratininkai dažniausiai patiria galvos, riešų, pečių ir kelių traumas. Be lūžių, itin dažnos ir skausmingos yra nubrozdinimų žaizdos – jos dažnai plačios, giliai pažeidžia odą ir sunkiai gyja, ypač jei įvykio metu buvo slydimo elementas.

Gydytojas pažymi, kad suaugusiųjų traumos dažnai susijusios su alkoholio vartojimu, o vaikai neretai susižeidžia, nes nenaudoja privalomų apsaugos priemonių – šalmo, alkūnių ar kelių apsaugų.

Neringos darnaus judumo projekto vadovo E. Kolakausko nuomone, kontroliuoti greitai lakstančius dviratininkus galima būtų tik įrengus greičio matuoklius ir nustačius leistiną greitį, pavyzdžiui 30 km/h atitinkamose vietose, ypač nuokalnėse, kur greitis yra dar didesnis nei važiuojant lyguma į pakalnę. Tačiau pasak „Via Lietuva“, šios priemonės taikymas yra neįmanomas, kadangi dviračiai neturi valstybinių numerių.

„Niekas, nei policija, nei kokie kiti kontrolieriai, nei miškininkai nepristatys jokių policininkų ar kas stebėtų. Vienintelis būdas kontroliuoti, tai yra šiuolaikinėmis priemonėmis“, – teigė E. Kolakauskas.

Pasak E. Kolakausko, darnaus judumo plano priemonės šiuo klausimu nebūtų itin efektyvios.

„Pagrindinis dalykas yra kameros, jau ten tie kalneliai nepadės, nes kam tada padaryti naują dviračių taką ir pristatyti kažkokių tai priemonių, kurios mažins greitį, kaip kalneliai ar gulintis policininkas. Dviračiui tas neturi jokios reikšmės“, – pažymi pašnekovas.

Anot jo, svarbiausia yra užtikrinti saugumą, nes greitis iš esmės nėra blogas dalykas. Problema kyla tik vasaros sezono metu. Pavyzdžiui į Neringą pailsėti atvykę turistai susiduria su problema, kad nežinia kada, kas ir iš kurios vietos ims lenkti, kyla nesaugumo ir nepasitikėjimo jausmas.

Tai pastebi ir dviračių entuziastas Nerijus.

„Pėstieji, išgirdę atvažiuojantį dviratį, pasimeta ir pradeda elgtis neprognozuojamai – tai kelia pavojų tiek dviratininkams, tiek jiems patiems“, – sako jis.

Visi pašnekovai vieningai pažymi, kad dviratininkams ir pėstiesiems svarbu laikytis eismo kultūros.

Atkreiptinas dėmesys, kad dviratininkai turėtų važiuoti eilute, o ne grupėmis.

Pasak gydytojo A. Kukulskio, pėstiesiems derėtų eiti dešine tako puse, – tai gali padėti išvengti traumų ir susižalojimų.

Jam antrina ir Nerijus:

„Jeigu žmogus eina ar važiuoja kaip priklauso, arčiausiai dešiniojo krašto, viskas būna tvarkoje“, – pataria važiavimo dviračiu entuziastas.