Daugėjant dronų avarijų ir ryšio praradimų Lietuvos pajūryje apie ką jau rašėme anksčiau, vis aiškiau ryškėja geopolitinis šios situacijos fonas. Ne tik dronų operatoriai, bet ir tarptautinė žiniasklaida, tokia kaip britų „Daily Mail“, pastebi, kad Rusija, naudodama Kaliningrado srityje įrengtą pažangią elektroninio karo įrangą, gali būti atsakinga už masinį GPS trikdymą NATO rytiniame flange. Tai galėtų būti ne tik atsakas į sąjungininkų karines pratybas regione, bet ir savotiška asimetrinė atgrasymo taktika, kurios tikslas – destabilizuoti ir parodyti technologinį pranašumą.
Lietuvoje tai ypatingai jaučiama Vakarų pakrantėje – nuo Nidos iki Klaipėdos, Kretingos ar net Skuodo rajono. Kaip pastebi dronų entuziastai, trukdžių zona išsiplečia toliau nei uosto ar pasienio teritorijos, nes signalas be kliūčių sklinda per Kuršių marias ir pasiekia tankiau apgyvendintas vietoves. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie trikdžiai nesibaigia ties hobistiniais dronais – jie gali paveikti ir laivybą, automatinio valdymo sistemas, net oro navigaciją, ypač jei trikdomi autopilotų ar GPS priklausomi komerciniai orlaiviai.
Kai kurių ekspertų vertinimu, šie trikdžiai gali būti susiję su Lietuvos kariuomenės veikla – pavyzdžiui, pratybomis prie Kairių poligono ar šaudymo pratybų zona jūroje ties Juodkrante. Rusijos pusė tokiu būdu esą testuoja galimybes trikdyti taikinius dar prieš jiems pakylant, siekdama išbalansuoti skrydžius ar net sukelti incidentų, kuriuos vėliau būtų galima išnaudoti propagandai. Ne vienas atvejis rodo, kad trikdžiai suveikia vos pakilus dronui virš kopų ar išėjus iš vadinamojo „radijo šešėlio“, kurį sudaro miškai ar pastatai – vos patekus į atvirą zoną, signalas dingsta, o dronas praranda orientaciją ir krenta.
Vis dažniau minima, kad GPS spoofingas – tai ne tiesioginis signalo slopinimas, o tikslingas melagingo signalo siuntimas. Dronas ar net laivas tokiu atveju mano esantis visai kitoje vietoje nei yra iš tikrųjų. Būtent tai daro situaciją pavojingą ne tik civiliams, bet ir infrastruktūrai – tokio pobūdžio veikimas jau yra sukėlęs laivų navigacijos incidentų kituose pasaulio regionuose. Todėl, nors atrodo, kad krentantys dronai yra tik techninis nesklandumas, iš tiesų tai gali būti dalis daug platesnio karinės įtampos žaidimo.
Rekomenduojame
Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama dronų operatoriams vengti skrydžių ne tik uosto zonoje, kur galioja laikinas draudimas, bet ir visame Vakarų Lietuvos pajūryje, ypač arčiau nei 100 kilometrų nuo Kaliningrado srities. Dronus būtina valdyti tik vizualinio kontakto režimu, vengti automatinių grįžimo funkcijų, kurios remiasi GPS, ir būti pasiruošus perjungti į vadinamąjį ATTI režimą – kai dronas skrenda pagal operatoriaus rankinį valdymą, nepriklausomai nuo palydovinių duomenų. Prieš pakylant svarbu patikrinti signalo stiprumą ir, jei įmanoma, stebėti elektromagnetinio spektro „švarumą“ per specialius įrankius ar analizatorius.
Norint suprasti, ar konkrečioje teritorijoje tuo metu vyksta GPS trikdžiai ar spoofingas, galima pasinaudoti realaus laiko stebėjimo įrankiais. Vienas iš jų – žemėlapis, kuriame rodomi aktyvūs trikdžiai pagal vietovę. Taip pat pasaulinį vaizdą pateikia ši svetainė, kurioje galima matyti, kaip trikdžiai veikia aviaciją ar laivybą visame pasaulyje.
Panašu, kad tai – tik pirmieji incidentai. Todėl ir operatoriams, ir institucijoms būtina išlikti budriems: krentantys dronai – tai ne tik techninis klausimas, bet ir ženklas, kad informacinė bei elektroninė kova vyksta arčiau, nei norėtume manyti.
