Nidos restoranai ir barai jau senai draugiški augintiniams, dažniausia amsiukams, su kuriais čia laiką leidžia poilsiautojai. Tačiau yra vietų, kurios turi ir savo savotiškus talismanus, kur nuolatos sukiojasi benamiai keturkojai, dažniausia katės.
Atklydo nežinia iš kur
Viena iš tokių vietų yra „Nidos Kuršis“. Šiemet čia jau senokai kasdien ateina juodas katinas, kuris sukiojasi tarp staliukų tikėdamasis maisto iš lankytojų.
„Pastebėjau jį ir aš. Toks taikus laukinukas, nežinau iš kur jis atklydo, greičiausiai jis bešeimininkis..?“– svarstė šiemet pirmą sezoną čia dirbantis padavėjas Edvinas, pridūręs, kad katinas nėra įkyrus, nelipa ant stalų ar kėdžių.
Ne ką daugiau galėjo pasakyti ir restorano senbuvis barmenas Edvinas.
„Yra čia tų laukinukų, be mūsiškio dar vienas sukiojasi visada netoliese esančios „Maximos“, – pasakojo barmenas.
Nenori būti žvaigžde
Nors katės mėsėdžiai gyvūnai, vienas poilsiautojas pasiūlė jam bulvyčių fri, kurias katinas akimirksniu sukirto.
Jis tarp staliukų vaikščiojo gana drąsiai, jautėsi kaip namuose, tačiau nenoriai leidosi paglostomas. Išsitraukiau fotoaparatą. Ir greitai paaiškėjo, kad norint jį gražiau „sumedžioti“ – reikia gerokai paprakaituoti.
Katukui tai buvo kažkas naujo ir netikėtino. Jis, matyt, buvo „kuklus“, nepratęs prie pozavimo, tad tik išsirinkus tinkamą rakursą – katinas akimirksniu nubindzendavo į kitą vietą.
Tai sukėlė lankytojams šypsenas, nesupratusiems, kas čia per „keistuolis“ paparazis sekioja paskui katiną. Gerai, kad lyg tyčia marškinėlius su tokiu užrašu tądien buvau apsivilkęs.
„Darote katiną Nidos žvaigžde..?“ – šypsodamiesi pakomentavo vienas vyriškis.
Gyvena po muziejaus terasėle
Gaila, bet netrukus katuko fotosesija baigėsi. Į restorano terasą atėjo pavakarieniauti jauna šeima su kudliumi.
Išvydęs tai, katinas piktai pažiūrėjo į jį ir lėtai nupėdino į kitoje tako pusėje esantį Mizgirių gintaro muziejaus kiemą.
Gal tai jų katinas? Skambinu Kazimierui…
„Žinau, gerai tą katiną. Jis apsigyveno prie muziejaus terasėlėje. Bandžiau jį išvyti, tačiau laikinai pabėga ir vėl sugrįžta. Matyt jam čia patinka, ir namai, ir visai šalia vieta, kur žmonės duoda pavalgyti…“ – juokėsi kaip visada geros nuotaikos Kazimieras.
