Po praėjusį savaitgalį šurmuliavusios muzikos fiestos „Benai, plaukiam į Nidą“ namo išvažiavus tūkstančiams pramogautojų, šis kurortas grįžo į įprastą ramų gyvenimo ritmą.
Idealus vakaras fotografijoms
Pirmadienio vakaras. Po dulkes nuplovusio nedidelio lietučio, vakarop, Nida apytuštė. Oro temperatūra 18 laipsnių šilumos, pučia silpnas vėjelis. Artėjant saulėlydžiui, vienas po kito užsidaro beveik visi barai ir kavinės.
Tik jaunimas ir šiaip naktinėtojai pradeda rinktis į netoliese prieplaukos esantį populiarųjį barą „Kaštonas“. Jis veikia net iki 3 nakties.
Nusileidus saulei, vakarinėje Neringos pusėje, dangų nudažė raudonis bei pasteliniai debesys. Kas rimčiau fotografuoja žino, kad tai idealiausias laikas vakarinėms fotografijoms. Gaila, bet jis trunka gana trumpai. Apie pusvalandį.
Vakarinėms fotografijoms reikia tinkamai pasiruošti
Išsitraukiu fotoaparatą ir kulniuoju į Nidos uosto prieplauką. Jachtų ir motorinių katerių, kurių čia savaitgalį buvo sausakimša, dabar gerokai mažiau.
Lėtai eidamas molu pradedu fiksuoti man patinkančius vaizdus. Gerai žinau, kad norint padaryti kažką geriau – reikia neskubėti. Ir be abejo naudotis trikoju, o jo lyg tyčia nesu pasėmęs.
Gėrėdamasis nuostabiais uosto vaizdais apeinu vieną prieplaukos molą, vėliau pietinį.
Keliuose laivų deniuose šurmuliuoja nedidelės kompanijos. Tas „idealus“ apšvietimas, kaip ir tikėjausi, po truputį dingsta. Dar padarau keletą kadrų ir suprantu, kad viskas… Daugiau „daryti menų“ nėra prasmės.
Spėju dar įamžinti ant pietinio molo įsitaisiusius žvejus ir dedu fotoaparatą į krepšį. Pirmai pradžiai užteks, tebūna tai kaip ir „fotožvalgyba“, mintyse pasižadu, jei bus panašus vakaras, artimiausiu laiku čia vėl sugrįžti.
Žvejai pasiūlo gurkšnelį vyno
Pakalbinu ant molo įsitaisiusius žvejus. Matosi, kad jie ne vietiniai, o poilsiautojai.
„Kaip sekasi, vaikinai, ką gaudote?“ – klausiu jų.
„Ką daugiau čia gaudysi, aišku karšius…“ – nusišypsojęs atsako vienas.
Netrukus kitas, greta buvęs vaikinas, pataiso draugą.
„Na, gal geriau reikėtų sakyti ne karšius, o žuvis…“.
Nors esame nepažįstami, įsišnekėjus, vaikinai pasiūlo gurkštelėti portugališko vyno iš butelio. Neatsisakau. Vynas nuostabus.
Mintys kažkaip nukelia į kažkada skaityto rašytojo Ernesto Hemigvėjaus betselerio „Fiesta“ aprašytus laikus… Puiki ta Nida…
