Ryte pradėjęs plaukti, per pirmąją pertrauką Meinardas pasakojo, kad šalta, nėra nuotaikos, viską skauda, bet vis tiek reikia irtis pirmyn.

„Visą kelią plaukiau ir galvojau – jei apsiverkčiau, vis tiek nesimatytų, tai tiesiog sukandęs dantis plaukiu. Šiaip viskas gerai, mes vis dar judame. Skauda, tai skauda – ir taip buvo aišku, kad skaudės“, – kalbėjo M. Valkevičius.

Nors rytas buvo sunkus, vėliau, anot Meinardo, situacija pagerėjo.

„Jaučiu, kad po truputį prisijaukinu vandenį. Jūra rami. Lyja, bet man jokio skirtumo. Visai derlinga diena šiandien, – pastebėjo M. Valkevičius. – Vakare užkilo bangos, pradėjo mėtyti mane, baidarę, abu persigandę – buvo streso. Šiandien užbaigėme aukšta nata, einame ilsėtis.“

Laidoje „Delfi diena“ Meinardas pasakojo, kad Baltijos jūrą pasirinko dėl to, nes norėjosi ištyrinėti tai, kas arčiau namų.

„Taip, ji viena užterščiausių, taip, ji viena nepatogiausių, taip, ji šiam iššūkiui turbūt viena blogiausių, ką įmanoma pasirinkti. Neplanavau plaukti per Atlantą ar dar kažką – man norėjosi Baltijos jūros, – aiškino M. Valkevičius. – Jau trejus metus apie tai galvojau, prieš metus gavau palaiminimą iš šeimynos, aplinkinių.

Radau nuostabią komandą, pavyko susitarti su vienu labiausiai patyrusių kapitonų, kuris turi laivą. Taip pat su puikiais baidarininkais, kurie plauks šalia manęs su baidare, kad aš jausčiausi saugiai.

Neprisimenu, kada taip stebėjau orus. Dabar atsikeli ir žiūri, jog viskas pasikeitė kardinaliai. Tikimės sekmadienį vakare būti vietoje, o pirmadienį bus tai, ko turbūt laukiau per ilgai. Netveriu savo kailyje. Viduje ir baisu, ir džiugu.“

Anot Meinardo, kai prieš metus nusprendė, kad imsis šio iššūkio, jis ėmė aktyviai ruoštis.

„Buvau aktyvus fiziškai. Rudenį numečiau nemažai svorio, tada supratau, kad jo reikia, nes jūra šalta. Toliau sportavau, daug valgiau. Plaukiojau baseine, kuriame leidau visą žiemą, o tuomet perėjau į ežerus. Pastaruoju metu su komanda jau treniravomės Baltijos jūroje, – kalbėjo M. Valkevičius. – Saugumas yra vienas svarbiausių dalykų.“