Jubiliejinis, 30-asis, tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje vyks liepos 11–18 dienomis. Jo metu svečiai miklins ne tik protus ir jausmus, bet ir kojas. Šalia turtingos muzikos, žodžio ir kino programos bei parodų, vyks ir Nidos architektūrai pažinti skirtos ekskursijos, praneša Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“.

Ekskursijas-žygius ves geografė, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ kultūrinių renginių organizatorė Aušra Feser. Ji sako, kad kasmet festivalio svečiams stengiasi parengti naują, netikėtą maršrutą, kurio ideją padiktuoja festivalio tema. Šiemet jubiliejinis Thomo Manno festivalis kalba apie išnirusį laiką ir viltį, todėl Aušrai Feser svarbu priminti, kad didelė Neringos istorijos dalis užpustyta smėlio, o laikas turi savybę nunešti praeitį užmarštin. Festivalio svečius ji kvies pamąstyti apie tai, ko neturėtume pamiršti.

„Man jau seniai įdomios pastatų istorijos – kodėl jie tokie, kas juose gyveno, kokia transformacija įvyko derinantis prie laikotarpio aktualijų, madų. Kasdienybė, mūsų bandymas prisitaikyti prie gamtos ir ekonomikos sąlygų yra vienas būdas žvelgti į architektūrą. Tačiau visai kiti dalykai atsiveria, kai žvelgiame į juos pro laiko sluoksnius. Dažnai eidami gatve matome tik siluetą, spalvą, bendrą pastatų vaizdą, o šį kartą vaikščiodami Nidos gatvėmis bandysime atrasti daugiau detalių, sužinosime, kas viename ar kitame name gyveno iki didžiosios katastrofos 1944 metais“ – teigia geografė.

Ruošdama naują maršrutą Thomo Manno festivalio svečiams, Aušra Feser ieškojo informacijos įvairiuose šaltiniuose, nuotraukų archyvuose, literatūroje, bendravo su senaisiais Nidos gyventojais. Pasak geografės, šiuo metu rinkti informaciją apie Nidos istoriją žymiai lengviau, nes jau atlikta daug tyrimų – visiems prieinamas dr. Marijos Drėmaitės „Neringos architektūros gidas“, praverčia ir dr. Nijolės Strakauskaitės knygos, H.Fuchso „Nidos mokyklos kronika“. Ruošiant žygio maršrutą jai pravertė ir originalus P. Isenfelso Nidos pasivaikščiojimų žemėlapis, kuriame surašytos visuose namuose tuo metu gyvenusių žmonių pavardės.

Rašytojo Thomo Manno vasarnamis, kuriame vyksta didelė dalis festivalio renginių, taip pat turi išskirtinę istoriją.

„Bene žymiausias to meto Mėmelio architektas Herbertas Reissmannas čia sukūrė tikrą kaimiškos architektūros šedevrą. Namas iš pirmo žvilgsnio primena Kuršių nerijos žvejo namą, tačiau jo proporcijos visai kitos – tai jau daugiau pietų Baltijos vilų architektūra. Dvi visiškai skirtingos paskirtys puikiai sudera ir žavi iki šiol. Kaip žinia, rašytojui Thomui Mannui namus statė jo žmona Katja. Ji puikiai žinojo, ko nori jos genialusis vyras ir derino su juo tik esminius sprendimus“, – vasarnamio atsiradimo istoriją primena geografė A. Feser.

Geografė puikiai išmano Kuršių nerijos kraštovaizdį ir T. Manno festivalio metu pasidalins savo įžvalgomis su ekskursijų dalyviais. Bet ar sukauptos informacijos užtenka, jeigu norime suprasti šios vietos poveikį kūrėjams, maginį užtaisą? Kuršių nerija visais laikais įkvėpė, traukė, žavėjo kultūros ir meno bendruomenę, bet kodėl? Aušra Feser svarsto, kad didžiausi atradėjai ir mokytojai yra būtent menininkai – nuo senosios Nidos dailininkų kolonijos lankytojų iki dabar čia atvykstančių kūrėjų.

„Jie ne tik sugeba pamatyti šio kraštovaizdžio esmę, bet dar ir randa tinkamus žodžius tam įspūdžiui apsakyti. Pavyzdžiui, T. Mannas yra labai gražiai parašęs, kad Rytų pusėje, danguje virš marių, vyksta nuostabūs spalvų spektakliai, kuriuose atsispindi vakarinio dangaus fejerverkai. Perskaičius tokį sakinį debesys vakarais tampa dar gražesni. Čia ir slypi kūrybinis užtaisas – pamatyti grožį, suprasti jį ir išreikšti per muziką, tapybą, žodį“, – sako A. Feser.

Ekskursijos-žygiai su geografe Aušra Feser Thomo Manno festivalio metu vyks tris kartus. Lietuvių kalba liepos 12 ir 13 dienomis, 12 val. ir vokiečių kalba liepos 14 dieną, 12 val. Pasivaikščiojimų trukmė – 2 valandos. Būtina registracija: [email protected]