Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pristatė praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgė savivaldybės darbus, finansus ir planuojamus projektus. Anot mero, ataskaita yra bendras mero ir tarybos dokumentas, nes po savivaldos įstatymo pakeitimų meras taryboje balso nebeturi, o be tarybos pritarimo tokia ataskaita apskritai nebūtų patvirtinta.

Kalbėdamas apie praėjusius metus meras pabrėžė, kad savivaldybės administracijos darbo krūviai išlieka dideli.

„Pernai Neringos savivaldybės administracija gavo beveik 8000 prašymų. (…) Kiekvienas gauna minimum po vieną raštą per dieną, o raštai nėra vienodi – praktiškai kiekvienas kreipimasis yra kitoks.“

Pasak jo, skirtingai nei didžiosiose savivaldybėse, Neringoje beveik kiekvienam kreipimuisi reikia ieškoti istorinių dokumentų, aiškintis kontekstą, todėl vien „susitikimais ir pasitarimais“ darbas nesibaigia.

Meras priminė ir savivaldybės politinės veiklos statistiką. 2025 metais įvyko 11 tarybos posėdžių, kuriuose svarstyta apie 450 klausimų, priimti 412 sprendimai. Meras per metus pasirašė 696 potvarkius, administracijos direktorius – 207 įsakymus.

„Po savivaldos įstatymo pasikeitimo viskas apsivertė – iš mero padarė visišką biurokratą“, – sakė jis, vardydamas, kad merui tenka pasirašinėti įvairius kasdienius dokumentus – nuo medžių kirtimo iki socialinių išmokų ar žemės nuomos sprendimų.

Gyventojų statistika, mero teigimu, rodo stabilumą. Tiesa daugeliu atvejų tik popieriuje, nes didžioji dalis registruoti gyventojai visus metus negyvena Neringoje. 2025 metų gruodžio 31 dieną Neringoje buvo deklaruoti 5391 gyventojas – vienu mažiau nei metais anksčiau. Per metus gimė 24 vaikai, registruota 90 santuokų ir 31 mirtis.

Meras atkreipė dėmesį, kad santuokų skaičius Neringoje atspindi visos Lietuvos tendenciją.

„Įstatymas leidžia tuoktis kur nori“, – sakė meras, paaiškindamas, kad dalis porų ceremonijoms renkasi būtent Neringą.

Turizmo dalyje meras teigė, kad Neringoje po pandemijos vis dar ryškiai dominuoja Lietuvos lankytojai.

„Lietuviai po kovido pandemijos vis dar stipriai pirmauja – 76 procentus sudaro lietuvių turistai“, – sakė jis.

Toliau rikiuojasi Vokietija, Latvija ir Jungtinė Karalystė. Meras paminėjo ir tai, kad vidutinė viešnagė nėra ilga – apie 2,64 nakvynės, o didžiausias srautas tradiciškai tenka liepos ir rugpjūčio mėnesiams.

Kalbėdamas apie vandens turizmą meras pateikė Nidos uosto skaičius: pernai turėta 130 ilgalaikių (metinių) sutarčių laivų stovėjimui, o trumpalaikių apsistojimų užregistruota 860 – iš 14 skirtingų šalių. Vis dėlto meras pripažino, kad sezonas laivybos turizmui buvo prastesnis, todėl ir srautai mažėjo, tačiau tikimasi, jog palankesnė vasara padėtų atstatyti skaičius.

Tuo metu Nidos aerodromas, anot mero, toliau populiarėja: pernai jame atlikta 1100 tūpimų – apie 31 proc. daugiau nei 2024 metais.

„Turim pasidžiaugt, kad leidosi lėktuvai iš 58 pasaulio šalių registracijos“, – kalbėjo meras, pridurdamas, kad apie aerodrome organizuojamus renginius sklinda geri atsiliepimai.

Finansų dalyje meras akcentavo, kad savivaldybės 2025 metų biudžetas siekė 25,7 mln. eurų, o pajamos ir išlaidos sutapo. Didžiausia kryptis – švietimas: jam skirta apie 4 mln. eurų, tai maždaug 12 proc. daugiau nei 2024 metais.

Meras detaliau vardijo asignavimus: Neringos gimnazijai skirta 2,034 mln. eurų, lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ – 877 tūkst. eurų, sporto mokyklai – 570 tūkst. eurų, meno mokyklai – 528 tūkst. eurų. Jis taip pat minėjo, kad socialinių paslaugų centrui skirta 560 tūkst. eurų, pirminės sveikatos centrui – 526 tūkst. eurų (tai, anot mero, 37 proc. daugiau nei metais anksčiau), kultūros įstaigoms – 2,087 mln. eurų.

Vienu iš svarbiausių švietimo sistemos sprendimų meras vadino Neringai suteiktą išimtį formuojant klases gimnazijoje. Anot jo, Švietimo ministerija suteikė teisę tarybai formuoti klases nepriklausomai nuo mokinių skaičiaus, todėl tėvams nereikia spręsti, kur išvežti vaikus mokytis.

„Turim galimybę išlaikyti ir turėti čia vaikus. Tėvai neturi galvos skausmo ieškoti, kur juos apgyvendinti kažkur ir išvest“, – teigė meras.

Kalbėdamas apie infrastruktūrą mokyklose jis paminėjo gimnazijoje atliktą sporto salės ir pagalbinių patalpų rekonstrukciją, taip pat gautą naują mokyklinį autobusą.

Socialinėje ir sveikatos srityje meras išskyrė planuojamą Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizaciją – įstaigą ketinama prijungti prie Klaipėdos universitetinės ligoninės. Meras aiškino, kad taip būtų paprasčiau užtikrinti specialistų konsultacijas Neringoje ir mažinti būtinybę gyventojams vykti į Klaipėdą.

„Daktarė pasakys, kad mums reikia tam tikro specialisto, ir jį atsiųs kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, bet mums nereikės važiuoti į Klaipėdą“, – sakė meras, pabrėždamas medikų trūkumo problemą visoje šalyje.

Būsto klausimą meras siejo su planuojamais savivaldybės projektais. Pasak jo, šiemet tikimasi gauti statybos leidimą projektui Juodkrantėje, Miško gatvėje, kur numatoma suprojektuoti ir įrengti 8–10 butų, taip pat vyksta planavimo darbai Pervalkos gatvėje, kur daug metų stovėjo nebaigti pamatai. Meras sakė, kad tokie projektai galėtų prisidėti prie gyventojų pritraukimo arba leistų savivaldybei suteikti būstą reikalingiems žmonėms.

Infrastruktūros temoje meras minėjo, kad šaligatvių ir gatvių remontui pernai išleista 822 tūkst. eurų. Vis dėlto dalies planų įgyvendinti nepavyko – pavyzdžiui, pėsčiųjų tako iki kempingo projektas įstrigo dėl aplinkosauginių derinimų. Meras pasakojo, kad ekspertizės metu aptikti keturi saugomi augalai, įrašyti į Raudonąją knygą, todėl laukiama aplinkos ministro sprendimo dėl jų persodinimo.

Šią situaciją meras panaudojo kaip pavyzdį, kritikuodamas derinimų sistemą.

„Jeigu miško gali 100 hektarų kirsti vienu Vyriausybės nutarimu, tai gatvei ar saulės elektrinei reikia dviejų Vyriausybės nutarimų, visų institucijų derinimų, viešinimų“, – sakė jis, ragindamas peržiūrėti teisinę aplinką.

Atskiru diskusijų objektu meras įvardijo saulės elektrinės projektą „Neringos vanduo“ teritorijoje, kuri, anot jo, leistų mažinti vandens kainos augimo riziką, nes vasarą daug elektros sunaudoja vandens siurbliai. Meras sakė nesuprantantis, kodėl vienose vietose kirtimai visuomenėje nesulaukia reakcijos, o savivaldybės infrastruktūros projektams kyla ilgametis pasipriešinimas.

Tuo metu šilumos ūkio srityje meras akcentavo „Neringos energijos“ tinklo plėtrą – kuo daugiau abonentų prisijungia, tuo stabiliau išlaikoma sistema ir mažesnis spaudimas kainoms.

Viešųjų paslaugų dalyje meras dėkojo savivaldybės įmonei „Paslaugos Neringai“ už žiemos darbus. Jo teigimu, šį sezoną sniego valymas ir kiti darbai vyko sklandžiai, o taryba skyrė lėšų technikos atnaujinimui. Taip pat tęsiamas LED apšvietimo keitimas savivaldybės lėšomis, atsisakant modelių, kai investicijos būtų grąžinamos per daugelį metų iš „sutaupymų“.

Viešojo saugumo temoje meras paminėjo Juodkrantės ugniagesių gelbėtojų komandą: pernai ji vyko į 61 iškvietimą, iš kurių 27 buvo pratybos. Meras sakė, kad dažnos pratybos sustiprino pasirengimą, o papildomą pagalbą suteikia ugniagesių mokyklos projektas, kai į Neringą atvyksta parengti žmonės, galintys atlikti gelbėjimo ir gaivinimo veiksmus.

Vienu ryškiausių politinių sprendimų meras įvardijo automobilių parkavimo sistemą Nidoje. Pasak jo, prieš įvedant tvarką buvo daug ginčų, tačiau dabar gyventojų atsiliepimai iš esmės geri, nes lengviau rasti vietą automobiliui.

„Gyventojai sako, kad dabar daug lengviau rasti vietą automobiliui“, – teigė meras.

Meras taip pat akcentavo, kad tvarka yra gana liberali ir taikoma ne tik gyventojams, bet numato galimybes nemokamai statyti automobilius ir giminaičiams šalia gyvenamosios vietos.

Kultūros dalyje meras priminė Nidos kultūros centro „Agila“ rekonstrukciją, finansuotą savivaldybės lėšomis, taip pat kultūros finansavimo augimą. Pasak jo, kultūros įstaigos Neringoje yra gerai vertinamos, o renginių gausa vasarą tampa net iššūkiu lankytojams.

Meras paminėjo ir simbolinius akcentus – 150-ąsias Tomo Manno metines, naujus objektus viešosiose erdvėse, taip pat tai, kad Kuršių nerija įtraukta į Europos kino industrijai reikšmingų filmavimo vietų sąrašą.

Aptardamas ateities planus meras kalbėjo apie sporto infrastruktūrą: planuojamus padelio kortus Juodkrantėje, dengtus teniso kortus Nidoje, treniruoklių ir užimtumo erdves. Anot mero, didesnis finansavimas sporto renginiams atsiperka – tokie renginiai pritraukia auditoriją, kuri Neringai „tinka“ ir kurortą reklamuoja.

Ataskaitos pabaigoje meras priminė ir šių metų sukaktį – 250 metų, kai gimė Martynas Liudvikas Rėza, ir pakvietė bendruomenę minėti šį jubiliejų.