Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo prokuratūros ieškinius dviem baudžiamosiose bylose iškart įsigaliojusių nuosprendžių jau sulaukusiems Neringos politikams – konservatoriui Laurynui Vainučiui ir mandato netekusiai liberalų sąrašo atstovei Sandrai Berletaitei.

Teismui patenkinus ieškinius į Neringos savivaldybės biudžetą sugrįžtų daugiau nei 20 tūkst. eurų.

Paskutiniame L. Vainučio bylos posėdyje Neringos savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Irmina Gedgaudienė aiškino, kad reglamentas politikų perkamų prekių kiekio tikrinti neįpareigojo ir jei suma neviršydavo nustatytos ribos, pinigai būdavo išmokami. Žinia, L. Vainutis buvo įsigijęs net 67 USB raktus.

Savivaldybė, anot I. Gedgaudienės, nekompensuodavo tik „nesusijusių išlaidų“. „Tikrindavo išlaidas ir sprendimą priimdavo specialistė, jei jai kildavo kokie klausimai dėl plastelino ar kažko neaiškaus, kreipdavosi į mane, ką daryti“, – aiškino vedėja.

Jai talkinusi advokatė Edita Antanauskienė tvirtino, kad jeigu politikui buvo išmokėti pinigiai, reiškia kompensuotos išlaidos atitiko reglamentą, o kiekis ir apimtis esą „ne savivaldybės klausimas“. „Kiek panaudojo ar nepanaudojo – Tarybos nario atsakomybė. Teismas turi priimti sprendimą pagrįstos ar nepagrįstos išlaidos“, – teigė advokatė.

Prokurorės Dalios Pocienės teigimu, visos teisme išnagrinėtos aplinkybės dar kartą patvirtino nepagrįstą L. Vainučio praturtėjimo faktą. Anot jos, nepagrįstomis išlaidomis yra dalis L. Vainučio apmokėto kuro, kompiuterio nuoma, didžioji dalis minėtųjų USB raktų.

Pasak D. Pocienės, tik 20-yje laikmenų buvo rasti failai ir tik vienoje – susiję su Tarybos nario veikla.

Prokurorė prašė, kad teismas įpareigotų konservatorių grąžinti į Neringos savivaldybės biudžetą beveik 18 tūkst. eurų ir dar priteistų 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos.

Sakydamas baigiamąją kalbą L. Vainutis prašė teismo vertinimą daryti „ne pagal viešą rezonansą, interpretaciją“. Jis akcentavo, kad neteikė dokumentų kaip nors apeidamas tvarką, ar slapta, o juos tikrino ir tvirtino keli asmenys.

Anot politiko, jis dalyvavo 164 posėdžiuose ir toks intensyvus darbas esą paaiškina įrangos poreikį, o filmuojami buvo tik tarybos posėdžiai. USB skaičius, pasak L. Vainučio, „be darbo konteksto nieko nepasako“, nes mėnesinį jo darytų vaizdo įrašų apimtis sudarė 100- 200 Gb. Kadencijos pradžioje jis pirkęs tik dvi laikmenas, o vėliau poreikis išaugęs dėl karantino.

Pasak politiko, nuomota įranga buvo grąžinta ir jis neturėjo jokios naudos. Be to, anot jo, auditas buvo nustatęs, kad sistema buvusi neaiški, nebuvo kontrolės.

„Prašau įvertini ir politinį-rinkiminį foną, nes viskas prasidėjo rinkimų laikotarpiu. Rezultatai buvo paviešinti rinkimų tiesiojoje. Šoko ir viešo pasmerkimo efektas pateiktas viešų debatų metu. Didelis žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys sukeltas. Atsiriboti nuo viešo fono būtina, vertinti tik dokumentus ir teisinį reikalavimą“, – kalbėjo L. Vainutis, taip pat tikinęs, kad kuro sąnaudas prokurorė skaičiavo pagal naujo automobilio modelį.

Politikas taip pat dėstė, kad prokurorė esą iš pradžių siūlė tartis ir grąžinti pinigus už USB laikmenas bei dalį kuro išlaidų. Jis tada prašęs sustabdyti procesą kol baigsis baudžiamoji byla, bet vietoje to iškart kreiptasi į teismą „didinant spaudimą“.

Be to, anot L. Vainučio, savivaldybė teigia, jog jai nebuvo padaryta jokios žalos – nei neturtinės, nei turtinės.

„Kompiuteris sugrąžintas, USB toliau dirba pagal paskirtį. Jei neteisėta, savivaldybė turėjo nemokėti“, – reziumavo konservatorius.

L. Vainučio advokatas Vitalijus Katėnas tvirtino, kad prokurorė neįrodė, jog jo klientas gavo išmokas be teisinio pagrindo, o tai esanti būtina sąlyga konstatuoti nepagrįstą praturtėjimą.

„Mokėjimai atlikti savivaldybės sistemoje, laikantis procedūrų, tai ne savavališkas pinigų gavimas, jokio slapto ar individualaus mechanizmo. Mokėjimai laikyti leistinais ir pagrįstais. Neįrodyta, kad veikė nesąžiningai“, – sakė teisininkas.

Savivaldybės advokatė E. Antanauskienė prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Kad teisme ištirti įrodymai dar labiau patvirtino nepagrįsto neturtėjimo faktą D. Pocienė tvirtino ir S. Berleitaitės byloje, kur ji prašo įpareigoti politikę Neringos savivaldybei grąžinti per 5,4 tūkst. eurų ir 5 proc. metines palūkanas. Ši suma susidariusi už telefono ir kompiuterio nuomą bei dalį degalų išlaidų.

„Per karantiną neva lankė keliasdešimt kartų objektus. Tai visiškai nelogiška“, – sakė prokurorė, anot kurios, tokios jos pozicijos pagrįstumą įrodo ir baudžiamojoje byloje nustatyti faktai.

Tuo metu S. Berletaitės advokatas Aivaras Velutis tikino, kad nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokiam ieškiniui nėra, nes jo klientė turėjo teisę gauti tokias išmokas, o jas pagrindė privalomais dokumentais. Ieškinys, anot advokato, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, o ginčą esą lėmė neaiškus reglamentavimas.

A. Velutis akcentavo, kad pareigos Tarybos nariui rinktis žemiausią rinkos kainą teisės aktai nenumatė, buvo tik nustatyta galima maksimali išmokos riba, o S. Berletaitė esą niekada net nepriartėjo prie jos.

„Kaltinimai nesąžiningumu, noru pasipelnyti žeidžia žmogų“, – sakė advokatas, pabrėžęs, jog jo klientė jokių pastabų dėl nuomos iš savivaldybės negavo.

A. Velutis teigė, kad S. Berletaitė kartu su savo buvusiu sugyventiniu naudojo vieną automobilį, todėl kartais kurą pildavo jis. „Nereikėjo pildyti jokio nuvažiuoto atstumo dokumentų. Buvo tik ribojamas išmokų dydis“, – akcentavo advokatas.

„Keturis metus dirbo bendruomenės labui. Gaišo savo laiką, kurį atimdavo iš savo šeimos. Tai iš esmės neapmokamas darbas, tik patiriamos išlaidos kompensuojamos. Ar sąžininga reikalauti, kai įrangos reikėjo ir buvo nuomojamasi ir naudota funkcijoms vykdyti?“ – kalbėjo A. Velutis ir priminė Konstitucijos nuostatą, kad bet koks darbas turi būti apmokamas.

Anksčiau pats prokuroru dirbęs advokatas teigė, jog D. Pocienė taiko netinkamas procesines priemones ir geriausiu atveju būtų galima kalbėti tik apie turtinę žalą, o ne nepagrįstą praturtėjimą.

„Tiek kompiuteris, tiek telefonas būtiniausios priemonės buvo. Padariau viską, ką turėjau ir dar daugiau – kreipiausi į Tarybos sekretorę, nors neturėjau, nebuvo tai reglamentuota. Kur radau, ten ir išsinuomojau. Man neatrodo protinga ir teisinga, jei neatlygintinai dirbant reikėtų iš savo lėšų įsigyti ar nuomotis“, – sakė pati S. Berletaitė.