Fejerverkai – ryškus, nors ir trumpalaikis reginys, tačiau jų poveikis aplinkai tęsiasi gerokai ilgiau nei šventinė akimirka, nurodo Lietuvos geologijos tarnyba. Nors ši pramoga Kuršių nerijoje Naujųjų metų naktį iš dalies leidžiama, 2026-uosius Neringa pasitiks be jų – naujametinę naktį juos keis lazerių šou.

Kaip jau rašėme, Naujieji Neringoje – akimirka, kai Kuršių nerijos ramybė susilieja su šventiniu šurmuliu, jūros ošimu, muzika ir šviesomis.

Kaip skelbė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, pasitikti 2026-uosius Neringa tradiciškai kviečia prie šventinių eglių.

Gruodžio 31 d. 23.30 val. visi laukiami centrinėje Nidos aikštėje, kur vyks Naujųjų metų sutikimas su lazerių šou ir diskoteka, skambant muzikai ir jūros artumo nuotaikai.

Daugiau apie Naujųjų metų renginius Neringoje skaitykite čia.

„Kas vyksta Neringoje“ primena, jog civilinių pirotechnikos priemonių naudojimas visoje Neringos savivaldybės teritorijoje yra draudžiamas ištisus metus.

Šis Neringos savivaldybės tarybos sprendimas priimtas ir įsigaliojo 2022 metų gruodį.

Vis dėlto, yra tam tikrų išimčių. Savivaldybės tarybos sprendimu, tam tikrais atvejais fejerverkų naudojimas Neringoje yra leidžiamas, tačiau tik konkrečių renginių organizatoriams.

Kaip jau rašėme, šios išimtys galioja rengiant vasaros sezono atidarymo renginius, aviacijos šventę „Aero Nida“, Neringos miesto gimtadienio šventę ir Naujųjų metų šventę.

Spalvas kuriantys metalų junginiai, esantys fejerverkuose, degdami virsta oksidų, chloridų ir nitratų junginiais. Šios dalelės pasklinda atmosferoje, kurį laiką išlieka pakibusios ore, o vėliau nusėda ant žemės paviršiaus ir patenka į paviršinius vandenis bei dirvožemį. Taigi medžiagos, sukuriančios įspūdingą šviesos reginį danguje, prisideda prie aplinkos taršos.

Dalelių išsilaikymas ore priklauso nuo jų dydžio ir oro sąlygų. Stambesnės dalelės (PM10) ore išsilaiko nuo kelių valandų iki kelių parų, smulkesnės (PM2.5) – nuo vienos iki dešimties parų ir gali būti pernešamos didelius atstumus. Nanodalelės ore išlieka kelias dienas ar net savaitę.

Matavimai po naujamečių fejerverkų rodo, kad PM2.5 koncentracija trumpam gali padidėti 10–50 kartų, tačiau bendri oro kokybės rodikliai dažniausiai grįžta į įprastą lygį per 6–24 valandas. Vis dėlto nusėdę metalų junginiai aplinkoje išlieka gerokai ilgiau – dirvožemyje ir paviršiniuose vandenyse jie gali kauptis savaites ar net mėnesius.

Žali fejerverkai atsiranda dėl bario junginių, dažniausiai bario chlorido. Pats baris gaunamas iš mineralo barito – labai tankaus, „sunkaus“ mineralo. Dėl šios savybės baritas plačiai naudojamas ne danguje, o po žeme: jis yra pagrindinis naftos ir dujų gręžinių gręžimo skysčių komponentas. Medicinoje baris reikalingas rentgeno tyrimams kaip kontrastinė medžiaga.

Mėlyną atspalvį suteikia vario chloridas. Tai viena techniškai sudėtingiausių fejerverkų spalvų, nes mėlyna išlieka tik esant žemesnei degimo temperatūrai – aukštesnėje išblunka.

Varis – vienas seniausių žmonijos naudojamų metalų, plačiai taikomas elektros laidininkuose, elektronikoje ir statyboje.

Ryški, akimirksniu atpažįstama geltona spalva – natrio „parašas“. Natris – vienas plačiausiai naudojamų elementų: nuo maisto pramonės ir kelių barstymo žiemą iki stiklo gamybos ir šiluminės energijos kaupimo technologijų.

Dėl itin intensyvios šviesos natrio junginiai dažnai užgožia kitas fejerverkų spalvas, todėl jų kiekis fejerverkų mišiniuose ribojamas.

Raudoni fejerverkai neapsieina be stroncio junginių, dažniausiai stroncio nitrato. Stroncis išgaunamas iš mineralo celestito (SrSO4).

Jo junginiai naudojami keramikos, stiklo pramonėje (ypač televizorių kineskopų stiklui), feritinių magnetų gamyboje ir lydiniuose, o kai kuriose šalyse ir naftos bei dujų gręžimo skysčiams. Įdomu tai, kad daugelis valstybių šio mineralo nebekasa ir visiškai priklauso nuo importo.

Violetinė spalva gaunama derinant stroncio (raudona) ir vario (mėlyna) junginius.

Net nedidelis jų santykio ar degimo temperatūros pokytis gali pakeisti galutinį atspalvį nuo rausvai violetinio iki melsvai purpurinio.

Titano, cirkonio ar magnio dalelės fejerverkuose nedažo liepsnos, bet sukuria kibirkščiuojančius, sidabriškai baltus efektus. Tos pačios medžiagos kasdien naudojamos aviacijoje, medicinoje, plieno lydiniuose ar aukštai temperatūrai atsparioje keramikoje.

Šiais metais dangų vidurnaktį fejerverkai nušvies tiek pajūryje, tiek kituose šalies miestuose. Šios pramogos neatsisakė Klaipėda, Palanga, Kaunas, fejerverkus planuoja ir Druskininkai bei kiti Lietuvos miestai.

O štai sostinė Vilnius 2026-uosius pasitiks be fejerverkų. Nurodoma, jog Vilniuje Naujųjų naktį fejerverkai nebus šaudomi jau šeštus metus iš eilės – vietoje jų gyventojų lauks vaizdo projekcijų instaliacijos bei šviesų šou.

Fejerverkų šiais metais, kaip ir pernai, greičiausiai nebus ir Panevėžyje bei Šiauliuose, kurie šio šou jau taip pat nerengia kelerius metus iš eilės.