Neringiškių laukia brangiausias pastarųjų metų šildymo sezonas: malkos pabrango trečdaliu, granulės – kelis kartus, o centralizuotai šildomiems namams šilumos kaina gali kilti iki 30 proc. Savivaldybė reaguoja didindama kompensuojamą kuro kainą – abu tarybos komitetai rugsėjo 16 ir 17 d. pritarė sprendimo projektui, kuriuo vidutinė kieto kuro kaina kompensacijoms skaičiuoti didinama nuo 52,32 iki 67,76 euro už kietmetrį. Tačiau posėdžiuose paaiškėjo, kad realios išlaidos gyventojams kur kas didesnės, o kurą į Neringą atvežti vis sunkiau.

Kaip komitetui aiškino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Tribulaitė, kaina nustatyta pagal Valstybinių miškų urėdijos Kretingos padalinio duomenis: pirmos klasės malkinės medienos kietmetris 2026 m. kainuoja 67,76 euro.

„Norisi, kad žmonės gautų teisingą išmokos dydį ir nebūtų nuskriausti, nes mediena yra labai pabrangusi“, – sakė ji.

Kompensacijos mokamos iš savivaldybės ir valstybės lėšų, o trūkstant pinigų ministerija juos visada papildo.

Tarybos narys Matas Lasauskas atkreipė dėmesį, kad į patvirtinamą kainą neįskaičiuotas transportavimas – 12,10 euro už kietmetrį.

„Realiai gyventojas turėtų mokėti bent 79,86 euro, ir siūloma kaina gali nepadengti realių išlaidų“, – sakė jis. A. Tribulaitės teigimu, įstatymas transportavimo į kompensuojamą kainą neįtraukia, o savivaldybės elgiasi skirtingai – vienos jį prideda, kitos ne.

Meras Darius Jasaitis pateikė dar liūdnesnį vaizdą: jo artimieji pernai granulių toną pirko už 110 eurų, dabar – už 500, „beje, dar ir nėra“. „Tai ne 60 ar 70 procentų, kaip šilumos tinklai mūsų sugebėjo, ačiū Dievui, nupirkti, bet gyventojams pabrango kartais, o į Neringą dar atvežimas yra – nelabai ir nori, nes deficitas“, – sakė meras.

Kompensacijai gauti reikalinga sąskaita faktūra, o būtent jos prašydami neringiškiai, pasak mero, kuro nebegauna.

„Jeigu paprašo sąskaitos, jiems nebeatveža niekas ir pasako – eikit jūs, mes čia jums visos dienos negaišim, mes Klaipėdoj penkis reisus padarom. Žmonės net negali gauti išlaidų dokumento, nors per postą mes atleidžiame ir per keltą valstybė apmokėtų“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Neringos šilumos tinklai kurą šiam sezonui pirko 60-70 proc. brangiau nei pernai, patvirtino meras. Paklaustas, kiek dėl to pabrangs šiluma gyventojams, jis ramino, kad gali kilti iki 30 proc.

Gyventojams kompensuojamas ne visas būsto plotas: vienam name gyvenančiam asmeniui, pasak A. Tribulaitės, kompensuojama už 90 kv. m, net jei namas – 200 kv. m. Vertinamas visų deklaruotų asmenų turtas ir pajamos, todėl didžiausia bėda kasmet – prideklaruoti vaikai, anūkai ar giminaičiai, dėl kurių būsto savininkai netenka teisės į paramą.

„Jie priekaištauja, kodėl mes tarsi verčiam juos išdeklaruoti. Neverčiam – tai jų pasirinkimas, bet tada jie turi ir prisidėti prie būsto išlaikymo“, – sakė vedėja.

Santaupos iki 2 330 eurų (10 valstybės remiamų pajamų dydžių) nevertinamos, didesnė suma pridedama prie turto. Tačiau, A. Tribulaitės teigimu, Neringoje santaupos retai lemia: „Visi, kas turi santaupas 10–15 tūkstančių, visi praeina. Nepraeina, kas turi butą, garažą“.

Šiluma brangsta visoje Lietuvoje. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje yra 8,07 ct/kWh be PVM. Palyginti su rugpjūčiu (8,11 ct/kWh), ji sumažėjo 0,49 proc., o palyginti su 2025 m. rugsėju (6,33 ct/kWh) – išaugo 27,49 proc. Tai kol kas tik rugsėjo duomenys, šildymo sezono metu kaina gali gerokai koreguotis.

Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komitetas sprendimo projektui pritarė vienbalsiai, kitą dieną be diskusijų vienbalsiai pritarė ir švietimo, kultūros, sporto, socialinės apsaugos, sveikatos ir kurorto reikalų komitetas. Galutinį sprendimą priims taryba.