„Telefonai automatiškai jungiasi prie artimiausiojo mobiliojo ryšio bokšto. Vis dėlto, kartais įrenginys pagauna signalą ne pagal bokšto atstumą, bet pagal ryšio stiprumą. Taip net ir būnant Lietuvoje, išmanusis telefonas gali bandyti jungtis prie kaimyninės šalies mobiliojo ryšio tinklo. O viešint Kuršių nerijoje galima netyčia prisijungti prie rusijos mobiliojo ryšio tinklo“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Pasak jo, įprastai pakanka prie Lietuvos sienos priartėti bent 10 kilometrų, kad išmanieji įrenginiai pradėtų gaudyti kaimyninių šalių mobiliojo ryšio tinklų signalus. Vos tik telefonas prisijungia prie kitos šalies tinklo, „Bitės“ klientai gauna pranešimą su prašymu patvirtinti SMS žinute, ar sutinka naudotis kitos šalies mobiliaisiais duomenimis. Tai padeda laiku sureaguoti į prisijungimą prie užsienio operatoriaus tinklo.

„Kai telefonas jungiasi prie kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių – Latvijos ir Lenkijos – tinklų, toks prisijungimas nekelia didelių rūpesčių, nes ES galioja turimo mobiliojo ryšio paslaugų plano įkainiai. Problema atsiranda, jei telefonas prisijungia ne prie ES šalies tinklo – Baltarusijos ar Karaliaučiaus srities tinklo. Tokiu atveju sąskaita už mobiliojo ryšio duomenis bus didesnė“, – sako M. Ropė.

Norint, kad telefonas nesijungtų prie kitos šalies mobiliojo ryšio tinklų, rekomenduojama išjungti tarptinklinio ryšio (angl. roaming) funkciją, dažniausiai naudojamą keliaujant į užsienį, ar pasirinkti tam tikrus tinklo nustatymus.

„Lankantis pasienyje galima pakeisti tinklo paieškos režimą telefone. Išjungus automatinę tinklo paiešką ir pasirinkus rankinį režimą, galite patys kontroliuoti, prie kurio operatoriaus tinklo jungiasi telefonas. Taip pat verta išjungti mobiliojo ryšio duomenų naudojimą, kai telefonas veikia tarptinklinio ryšio režimu. Net jei įrenginys prisijungs prie kito tinklo, telefonas nenaudos mobiliojo ryšio duomenų, už kuriuos vėliau reikėtų brangiai mokėti“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius M. Ropė.

Pasak M. Ropės, mobiliojo ryšio bokštai Lietuvos pasienyje veikia kitaip nei likusioje šalies teritorijoje – jų veikimas stipriai apribotas dėl tarptautinių susitarimų su kaimyninėmis šalimis. Dėl šių susitarimų operatoriai negali naudoti visų dažnių kombinacijų, kuriuos naudoja šalies viduje. Be to, pasienio bokštai veikia sumažintu galingumu, kad nesukeltų „triukšmo“ užsienio tinklams. Dėl šių ribojimų pasienio gyventojai gali turėti kiek lėtesnį internetą, silpnesnį ir ryšį.

Vis dėlto situacija pasikeitė pernai Lietuvoje galutinai išjungus senąjį 3G ryšį ir jo atlaisvintus dažnius panaudojus naujesnės kartos ryšio technologijoms – 4G ir 5G.

„Atlaisvinus senojo 3G ryšio dažnius ir juos panaudojus naujesnės kartos ryšio technologijoms, internetas Lietuvos pasienyje tapo apie 1,5 karto greitesnis. Tai pajuto ne tik nutolusių šalies vietovių ir pasienio gyventojai, bet ir į šias vietoves atvykstantys turistai ar artimuosius lankantys žmonės“, – atskleidžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius M. Ropė.