Nidos vardas nuo šiol įamžintas ir kosmose. Vilniaus universiteto (VU) astronomo dr. Kazimiero Černio, Edvardo Černio ir jų kolegos iš Latvijos dr. Ilgmāro Eglīčio atrastam asteroidui oficialiai suteiktas „Nidos“ vardas.

Asteroidą, dabar pavadintą „Nida“, mokslininkai atrado 2010 m. gegužės 5 d. Baldonės astronomijos observatorijoje Latvijoje.

Įdomu tai, kad iš pradžių astronomai manė asteroidą praradę.

„Šį asteroidą atradome kartu su dr. I. Eglīčiu, stebėdami dangų žemai virš pietinio horizonto. Dėl nepalankių oro sąlygų kitą naktį asteroido stebėti nepavyko. Tik gegužės 10 d. pavyko jį dar kartą nufotografuoti. Manėme, kad objektas jau yra pamestas ir prarastas, nes per tą laiką jo niekas daugiau nestebėjo“, – pasakoja dr. K. Černis.

Po maždaug dviejų mėnesių, liepos 9 d., objektą užfiksavo ir patvirtino kosminė observatorija WISE – NASA infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas. Šie stebėjimai leido susieti naujus duomenis su ankstesniais Baldonės observatorijos stebėjimais ir tiksliau apskaičiuoti asteroido orbitą.

Dr. K. Černis su kolegomis nuo 2004 m. jau yra pavadinęs daugiau nei 150 asteroidų, iš kurių 100 turi lietuviškus ar su Lietuvos istorija susijusius vardus. Kosmose jau skrieja „Kaunas“, „Klaipėda“, „Molėtai“, „Plungė“, „Kretinga“ ir kiti.

Nida – ne pirmasis Lietuvos pajūrio kurortas, kurio vardas atsidūrė kosmose. Asteroidas jau pavadintas ir Palangos vardu.

„Dar vieną esu pavadinęs ir kito pajūrio kurorto – Palangos – vardu. Tai vienos gražiausių vietų Lietuvoje, o man malonu pavadinti asteroidus jų garbei – ten dažnai važiuojame su šeima, grįžtame pailsėję, parsivežame daug gražių prisiminimų. Manau, kad tai ne tik gražios, bet ir Lietuvos gyventojams labai reikšmingos vietos“, – sako astronomas.

Kitus asteroidus dr. K. Černis yra pavadinęs ir Birštono bei Druskininkų vardais.

Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenimis, asteroidas (833362) „Nida“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai tris kartus toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 5 metus ir 65 dienas.

„Nida“ vėl priartės prie Žemės 2027 m. rugpjūčio pabaigoje. Mažiausias atstumas sieks apie 298 mln. kilometrų. Tuo metu asteroidas pasirodys Vandenio žvaigždyne ir bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Stebėjimo sąlygos Lietuvoje turėtų būti vienos palankiausių.

Asteroidas (431803) „Šventoji“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 2,6 karto toliau nei Žemė ir Saulę apskrieja per 4 metus ir 102 dienas. Prie Žemės jis vėl priartės 2027 m. sausio pabaigoje, kai mažiausias atstumas sieks apie 247 mln. kilometrų. Tuo metu „Šventoji“ bus matoma Lietuvos danguje Vėžio žvaigždyne.

Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė, kad asteroidams, kurių laikinieji žymėjimai buvo 2010 JN76 (833362) ir 2008 QL40 (431803), dr. K. Černiui pasiūlius, oficialiai suteikti vardai „Nida“ ir „Šventoji“.

Pavadinimų citatos paskelbtos Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro elektroniniuose cirkuliaruose ir WGSBN biuletenio 2026 m. balandžio bei birželio leidimuose.