Kuršių marių taršos byloje su keliolika fizinių asmenų kaltinama bendrovė „Grigeo Klaipėda“ teigia, kad valdančiųjų politikų pareiškimai dėl neplanuojamos su įmone sudaryti taikos sutarties trukdo objektyviam bylos nagrinėjimui.

„Kategoriškai atmetame pastarojo meto politikų bandymus sutrukdyti objektyvų ir nešališką „Grigeo Klaipėdos“ bylos nagrinėjimą teisme. Politinio spaudimo tendencijos finišo tiesiojoje esančiam teismui akivaizdžiai pažeidžia visuomenės interesą“, – BNS perduotame komentare pirmadienį nurodė bendrovės gynėjas Linas Sesickas.

„Tik nepriklausomas teismas gali išsklaidyti visas abejones šioje istorijoje, nustatyti konkrečias teisines ir finansines atsakomybes“, – pažymėjo advokatas.

Taip bendrovė reagavo į „Nemuno aušros“ deleguoto aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko praėjusios savaitės pareiškimą neeiliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kad nėra jokių planų pasirašyti taikos sutarties su „Grigeo“ ar „tvirtinti kažkokius nežinomus atkūrimo planus“.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius LNK žiniomis praėjusią savaitę sakė, kad valdančioji koalicija diskutavo apie „Grigeo“ taršos bylą ir „tiek „valstiečiai“, tiek socialdemokratai aiškiai pasakė, kad su įmone, padariusia didelę žalą gamtai, taikos sutartis negalima“. Dėl to M. Sinkevičius ragino laukti galutinio teismo sprendimo.

„Itin stebina vieši politikų verdiktai ir nurodymai teismams bei kitoms viešojo administravimo institucijoms dėl žalos aplinkai atlyginimo uždraudimo ir konkrečių nurodinėjimų dėl atlyginimo, kai teisme dar nepatvirtintas net pats didelės žalos aplinkai faktas“, – sakė „Grigeo Klaipėdos“ advokatas.

Jo teigimu, realios didelės žalos gamtai nenustatė nei prokuratūros pasitelkti Lietuvos ekspertai, nei bendrovės inicijuotą mokslinį tyrimą atlikę užsienio specialistai.

„Dėl žalos aplinkai – bendrovė yra visiškai pasirengusi atsakyti ne pagal politikų užgaidas, o pagal Europos Sąjungos teisėje nustatytą reikšmingo neigiamo poveikio fakto nustatymui ir jo atlyginimui taikytiną reguliavimą“, – pažymėjo L. Sesickas.

Kaip rašė BNS, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) „Grigeo Klaipėdai“ yra pareiškęs per 48 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį aplinkai padarytai žalai atlyginti.

Ieškinį departamentas prašo tenkinti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, ne atmesti ar nagrinėti atskirai, kaip prašo „Grigeo Klaipėda“, nesutinkanti su aplinkai padaryta didele žala.

„Grigeo Klaipėdos“ požiūriu, nuostolis skaičiuotinas iš teršalų pašalinus biocheminio deguonies suvartojimo rodiklį, kuris AAD ieškinyje sudaro didžiąją dalį žalos.

Bendrovė nagrinėjant bylą teigė, kad pašalinus šiuos teršalus, ieškinio dydis turėtų siekti 2,2 mln. eurų, o įvertinus įmonės siūlytą 2 mln. eurų vertės bandomąją nendrių šienavimo priemonę, atlygintina žala sudarytų 223 tūkst. eurų.

Šį L. Sesicko komentarą BNS gavo advokatui tęsiant baigiamąją kalbą Šiaulių apygardos teisme. Baigiamuosius žodžius jau tarė prokuratūros, civilinio ieškovo ir daugelio kaltinamųjų atstovai.

Byloje kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu pateikti „Grigeo Klaipėdai“ ir dar 14 esamų bei buvusių jos vadovų, darbuotojų.

Bendrovei prokuratūra prašo skirti 5 mln. eurų baudą ir iš jos valstybei priteisti 48 mln. eurų gamtai padarytos žalos. „Grigeo“ grupės prezidentui Gintautui Pangoniui prašoma 200 tūkst. eurų baudos ir draudimo ketverius metus užimti vadovaujamas pareigas.

Kitiems kaltinamiesiems prokuratūra siūlo skirti nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst. eurų siekiančias baudas.

Teisėsaugos duomenimis, „Grigeo Klaipėda“ taršias nuotekas į Kuršių marias slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu bendrovė neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.