Pastarosiomis dienomis Lietuvos pajūrio regione fiksuojamas neįprastai didelis bepiločių orlaivių (dronų) avarijų skaičius. Profesionalūs operatoriai praneša apie staigius GPS signalo praradimus, valdymo sutrikimus bei netikėtus dronų nukrypimus nuo trajektorijos – net teisėtai vykdant skrydžius su leidimais. Incidentai įvyko Klaipėdoje, Nidoje, Drevernoje, taip pat Kretingoje. Apie tai dronų operatoriai aktyviai dalinasi informacija socialiniuose tinkluose.
„Per dvi dienas jau du kolegos prarado dronus legaliuose skrydžiuose Klaipėdos uoste“, – socialiniuose tinkluose rašo dronų pilotas Saulius Balčiūnas. Anot jo, kai kuriuose regionuose dronai praranda ne tik GPS, bet ir ryšį su valdymo pultu, nors oficialios trukdymo sistemos – neįjungtos.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vertindama susidariusią situaciją jau ėmėsi veiksmų – laikinai uždraustas komercinių dronų naudojimas visoje uosto teritorijoje. Draudimas motyvuojamas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pateikta informacija apie fiksuotus GPS trukdžius.
Incidentai fiksuojami ne tik uoste. Smiltynėje, Nidoje, Drevernoje, net Kretingoje dronai pakilę 10–80 metrų aukštyje ima veikti neprognozuojamai: dingsta palydovinis signalas, jie patys keičia kryptį, kartais net skrieja į žemę 45 laipsnių kampu.
Rekomenduojame
„Vos pakilome pliaže, po keliolikos sekundžių dronas visiškai nebeklausė komandų – nulėkė į mišką“, – dalijasi Jelena. Kitas naudotojas Edvardas pasakoja, kad signalas šokinėjo tarp nulio ir dešimties palydovų: „RTH paleidau, bet dronas tiesiog nuplaukė į pievas.“
Įtariamas ne tik GPS slopinimas, bet ir netikrų signalų siuntimas
Dalis profesionalų įtaria, kad fone vyksta kur kas sudėtingesni procesai. Kalbama ne tik apie „jamming“ (signalo slopinimą), bet ir apie „spoofing“ – netikrų GPS signalų siuntimą, kurie droną klaidina ir priverčia manyti, jog jis yra visai kitoje vietoje.
„Tai nebe vien GPS dinginėjimas. Trikdo ir valdymo signalą. Net tie, kas naudoja papildomą mobilią ryšio apsaugą, praranda dronus“, – konstatuoja S. Balčiūnas. Jis taip pat pažymi, kad trikdžiai ypač sustiprėjo po pastarųjų geopolitinių įvykių – net galima svarstyti apie sąmoningą informacinių sistemų trikdymą.
Dronų operatoriai reaguoja: nebekelia, keičia taktiką
Nemaža dalis pilotų, pamatę situacijos rimtumą, jau atsisako skrydžių visame vakarų Lietuvos regione. Kiti – ieško techninių sprendimų: dirba tik vizualinio kontakto rėžimu (LOS), išjungia automatines grįžimo funkcijas (RTH), taiko kryptines antenas, spektro analizatorius ar net hack’us, kurie leidžia apeiti standartinius signalo apribojimus.
Vis dėlto ir šios priemonės, kaip rodo kai kurie atvejai, ne visuomet gelbsti. „Turėjau FCC hack’ą, bet vis tiek dronas nulėkė į pievas Drevernoje. Kažkas naujo vyksta“, – pripažįsta operatorius Artūras.
Rekomendacijos dronų operatoriams
Atsižvelgiant į augančius pranešimus apie trikdžius, dronų operatoriams svarbu imtis papildomų atsargumo priemonių. Visų pirma, verta visiškai susilaikyti nuo skrydžių Klaipėdos uosto teritorijoje, kur nuo šiol galioja laikinas komercinių dronų naudojimo draudimas. Taip pat rekomenduojama vengti skrydžių net ir neuždraustose vietose netoli strateginių objektų, tokių kaip uostai, naftos terminalai, karinės bazės ar Kaliningrado pasienio ruožas – būtent ten dažniausiai fiksuojami ryšio ir GPS signalo sutrikimai.
Prieš pakilimą būtina skirti laiko sistemų patikrai – įsitikinti, ar prietaisas gauna stabilų palydovinį signalą, ar nėra trukdžių. Patariama vengti skrydžių, jei signalas nepastovus arba įrenginys rodo mažiau nei 8 palydovus. Geriausia skraidyti tik turint vizualinį kontaktą su dronu (LOS režimu), išjungti automatines grįžimo funkcijas (RTH), kurios remiasi GPS, ir pasirūpinti, kad valdymas būtų kuo labiau priklausomas nuo tiesioginio signalo, o ne automatinių sistemų.
Profesionalams gali būti naudinga naudoti spektro analizatorius, kurie leidžia įvertinti elektromagnetinio lauko švarumą, bei kryptines antenas, stiprinančias ryšį. Vis dėlto net ir šios priemonės negarantuoja saugumo, jei aplinkoje aktyviai veikia signalų trikdymo technologijos, todėl svarbiausias patarimas šiuo metu – būti informuotam, atsargiam ir stebėti aplink vykstančius pokyčius.
Norint įsitikinti, ar konkrečioje vietovėje gali būti aktyvus signalų „spoofingas“ ar „jammingas“, rekomenduojama prieš skrydį pasitikrinti realaus laiko trikdžių žemėlapį, kurį rasite čia.
Papildyta 14.43 val.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Neringoje“ teigė Lietuvos kariuomenė, GPS trikdžiai kelia realią riziką.
„Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos buvo pasidalinusios su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarnybomis informacija apie gautą nusiskundimą iš bepiločio orlaivio (BO) operatoriaus dėl GPS signalų trikdžių. GPS trikdžiai kelia realią riziką – praradus signalą, BO negali automatiškai grįžti į pakilimo vietą, pradėti saugaus nusileidimo ar būti tinkamai valdomas. Tai gali kelti pavojų tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrai, tiek teritorijoje esantiems asmenims.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes Karinės jūrų pajėgos rekomendavo BO skrydžių leidimus KVJU teritorijoje/karinėse teritorijose išduoti tik esant svariai priežasčiai kai nėra realių alternatyvų bei užtikrinti, kad kiekvienas skrydis būtų vykdomas tiesioginio matomumo zonoje ir operatorius galėtų BO valdyti vizualiai“, – teigiama Lietuvos kariuomenės komentare.
