Jau dvyliktą kartą Nidoje organizuojamas elektroninės muzikos festivalis „Ant bangos“. Ankstesniais metais festivalis buvo ne tik atnešęs puikių emocijų dalyviams, bet ir susilaukęs bendruomenės ir institucijų kritikos dėl žalos gamtai, šiukšlių kalnų, bei neatsakingo požiūrio į narkotikų vartojimą. Šiemet gyventojai ir vietos verslas taip pat skyla į dvi stovyklas.
Nauja festivalio koncepcija ir preliminarūs planai buvo pristatyti praėjusį penktadienį, mero pusryčių su verslu metu.
Šių pusryčių metu buvo pristatytas atnaujintas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ bei aptarti kiti aktualūs klausimai – visgi diskusija apie liepos 18-21 d. planuojamą festivalį truko daugiau kaip valandą ir užėmė didžiąją dalį laiko.
Praėjusiais metais vykęs festivalis „Ant bangos“ nepraėjo be nesklandumų. Kaip ir įprasta masiniuose renginiuose, policija fiksavo viešosios tvarkos pažeidimų, įkliuvo galimai narkotinėmis medžiagomis disponavę piliečiai.
Rekomenduojame
Tačiau turbūt nemaloniausia dalis – nors festivalį „palaimino“ Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, renginiui nepritarė ir leidimo nesuderino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ne kartą pastebėjo, kad Šiauriniame pliaže itin sumažėjo smėlio, dalis (dažnai įkaušusių) lankytojų lipdavo ant apsauginio kopagūbrio, teritorijoje kūrendavo lauželius ir kitaip teršdavo aplinką.
Neringos meras D. Jasaitis su nacionalinio parko direkcijos argumentais nesutiko.
„Neringos bendrajame plane, kuris suderintas visų institucijų, tame tarpe ir jų pačių, Nidos paplūdimiuose numatomas 12 000 žmonių apkrovos. Kurios yra leistinos ir pasakytos mokslininkų“, – praėjusiais metais TV3 televizijai sakė meras D. Jasaitis.
Keičia koncepciją
Po minėtų nesklandumų, praėjusių metų festivalio organizatorius Andrius Emdė anksčiau TV3 televizijai sakė, jog veikiausiai kitais metais festivalio Nidoje neorganizuos.
Visgi neseniai paaiškėjo, jog festivalį planuojama surengti jau dvyliktą kartą, tik kitaip ir kitoje vietoje.
Vienas iš „Ant bangos“ organizatorių, Karolis, penktadienį pristatė pasikeitusią festivalio viziją. Iš pristatymo atrodė, jog organizatoriai bando atsižvelgti į institucijų ir gyventojų išsakytą kritiką.
Pavyzdžiui, šiemet festivalis pirmą kartą vyks ne Šiauriniame pliaže, o vadinamuose „griuvėsiuose“. Tai teritorija prieš „Bizarre Nida“ restoraną, priklausanti savivaldybei.
Festivalio organizatoriai taip pat šiemet tikisi mažesnio lankytojų skaičiaus – apie 500-800 lankytojų, kai anksčiau festivalis (organizatorių skaičiavimais) sulaukdavo ir po 3000-4000 lankytojų.
Pagal festivalio programą, jis vyks tris dienas.
Penktadienį nuo 20 val. iki 2 val. nakties veiksmas vyks lauke prie „griuvėsių“ , nuo 2 val. nakties iki 5 val. ryto – viduje.
Šeštadienio lokacija dar nėra nuspręsta, nors organizatoriai teigia, jog renkasi tarp trijų variantų. Vienas iš jų turėtų būti toliau nuo gyvenamųjų namų.
Sekmadienį veiksmas toliau tęsis „griuvėsiuose“, nuo 17 val. iki 2 val. nakties.
Pristatymo metu organizatorius teigė, jog privačiai pasamdytas konstruktorius jau buvo įvertinęs „griuvėsių“ saugumą. Esą kai kurias konstrukcijas reikės sutvirtinti.
Karolis taip pat teigė, jog bus imamasi įprastų saugumo priemonių – „griuvėsių“ teritorija aptverta, perimetre dirbs apsaugos darbuotojai, festivalio aplinkinės teritorijos tvarkomos po kiekvienos nakties.
Pristatymo metu jis užsiminė, jog daug metų festivalis nesusilaukė didelio priekaištų pliūpsnio. Situacija radikaliai pasikeitė 2021 m. – dėl tų metų „Ant bangos“ festivalio tarp gyventojų ėjo kalbos apie esą po renginio paliktas šiukšles, narkotines medžiagas ir kitus pažeidimus.
Plačiau apie tai rašė visuomenininkas Andrius Tapinas, pastaruoju metu leidžiantis šiltas vasaros dienas Nidoje.
„Kaip žmogus, kuris tris dienas pragyveno pačiame „Ant Bangos“ festivalio epicentre – apie organizavimo ypatumus, šiukšlių krūvas pajūrio takeliuose, svirduliuojančias festivalerių bandas naktį be atšvaitų einančias pagrindiniu plentu, narkotikų kainas bei nuolaidas, jei imi daugiau, policijos prevencinę narkotikų platinimo užkardymo veiklą, iš pajūrio restoranų išvogtus baldus, konkuruojančius muzikos srautus parašysiu vėliau“, – grupėje „Mūsų Neringa“ rašė A.Tapinas.
Po šiuo įrašu pasipylė ir kiti kritiški komentarai, tačiau atsirado ir nemažai festivalį palaikančių žmonių. Panašu, jog panaši atmosfera laikosi ir šiemet.
Pristatymo metu festivalio organizatorius teigė, jog kritiką dabar liejantys gyventojai turbūt prisimena 2021 metus – tuomet festivalis sulaukė rekordinio lankytojų skaičiaus, dėl tuo metu atlaisvintų COVID apribojimų.
„Situacijos nesuvaldėm, pamokas išmokom“, – tikino Karolis.
Pasipylė gyventojų skundai
Po trumpo pristatymo, buvo sudaryta galimybė gyventojams ir verslo atstovams užduoti klausimus. Klausimų pasipylė kaip iš gausybės rago, daugelis jų buvo gana kritiško pobūdžio, nors pasitaikė ir palaikančių balsų.
Pirmiausia, vienas vyresnio amžiaus vyras abejojo dėl „griuvėsių“ tinkamumo festivaliui.
„Neseniai buvau, fotografavau ten, situaciją nežinau kaip pavadinti. Labai daug supuvusių dalykų, ar įsitikinsite, kad svečiai išeitų gyvi“, – abejojo jis.
Organizatorius tik pakartojo, jog konstrukcijas įvertino konstruktorius, į pastabas bus atsižvelgta. Galbūt konstrukcijų saugumas bus įvertintas ir dar kartą.
Daug priekaištų buvo išsakyta dėl festivalio keliamo triukšmo. Vienas gyventojas tikino, jog festivaliui prasidėjus, triukšmas viršijo garso normas, net negrojant muzikai.
Jis teigė, jog garsą praėjusiais metais matavo netoli vadinamojo „Zuikio daržo“ („Kas vyksta Neringoje“ primena, jog tai adresu Nidos-Smiltynės pl. 7e veikusi kavinė) ir buvo viršytos leistinos garso normos.
„Mano manymu, gana egoistiška organizuoti verslo renginį, neatsižvelgiant į visus, kas yra aplink“, – teigė vyras.
Organizatorius atsakė, jog jų matavimu, leistino garso normos šalia gyvenamųjų namų nebuvo viršijamos.
Anot Karolio, galbūt garso normos gali būti viršytos festivalio teritorijoje ar prie pat festivalio, tačiau ne šalia gyvenamųjų namų.
Minėto gyventojo tokie argumentai neįtikino, tačiau jis savotiškai pasveikino organizatorių ambicijas.
„Mano manymu, tai yra absurdas. Tačiau gerbiu mero ir organizatorių drąsą“, – kiek vėliau sakė diskusijos dalyvis.
Kita gyventoja pridūrė, jog festivalis atneša ne tik triukšmą, bet ir kalnus šiukšlių ir nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų apsvaigusį jaunimą. Kuris dažnai randamas net ne festivalio teritorijoje, o kažkur miškuose. Be to, apgadinama ir infrastruktūra – ant takelių išpaišomi grafičiai ir pan.
Festivalio organizatorius tikino, jog renginio metu apsilanko pareigūnai, gaudo nusikaltėlius.
Pasak Karolio, festivaliui parengti lankstinukai, kuriuose informuojama apie narkotikų žalą, be to, vietoje bus galimybė pasitikrinti blaivumą ir apsvaigimą dėl narkotinių medžiagų (dirbs organizacija „Be safe lab“).
„Bandome būti geresniais“, – reaguodamas į pasipylusią kritiką sakė Karolis.
Siūlo vykdyti kampaniją prieš narkotikus
Iš kelių vyresnių gyventojų pasigirdo ir pasiūlymas organizatoriams tapti vėliavnešiais už blaivybę ir aiškiai komunikuoti, kad narkotikų vartojimas – blogis.
„Ar negalėtumėte tapti ambasadoriais, paaiškinti jaunimui, kad tai (narkotikai, aut.) yra pražūtingas dalykas“, – kalbėjo viena gyventoja.
„Kai jaunimui kalba diedulės, niekam nerūpi“, – vėliau pridūrė ji.
„Parašykite pranešimą, kad esate lochai, jei vartojate narkotikus“, – pasiūlė kita gyventoja, matyt pamiršusi, kad apie narkotikų žalą kalbama mokyklose, šeimose, apie tai komunikuoja ir eilė skirtingų institucijų (taip pat ir policija).
Organizatorius Karolis gyventojams sakė, jog apie šiuos išsakytus pasiūlymus festivalio organizatoriai pagalvos.
Kita gyventoja klausė, kas bus kaltas, jei kas festivalio teritorijoje perdozuotų ar mirtų žmonės.
„Kas sės į kalėjimą jeigu kažkas užsilenks? Jūs ar meras?“, – klausė moteris.
Karolis atsakė, jog organizatoriai prisiims atsakomybę už asmenis, esančius festivalio teritorijoje.
Anot jo, dėl asmenų aptiktų už festivalio teritorijos reikėtų aiškintis papildomai – kaip ir kokiomis aplinkybėmis jie ten atsidūrė.
Ikiteisminių tyrimų pradedama daugiau
Mero pusryčių metu žodį tarė ir Artūras Nostys, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėjas. Jis teigė, jog dalyvavo visuose „Ant bangos“ renginiuose nuo 2019 m.
Pasidalino ir trumpa statistika – 2022 ir 2023 m. dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai, o 2024 m. buvo pradėti 12 ikiteisminių tyrimų.
Keli gyventojai išgirdę tokią statistiką išsigando. Visgi sunku įvertinti, ar padidėjęs pradedamų ikiteisminių tyrimų skaičius susijęs su didesniu narkotikų vartojimu, ar efektyvesniu policijos darbu.
A. Nostys taip pat pabrėžė, jog festivalio metu pastebimas didesnis viešosios tvarkos pažeidimų skaičius, pastebima daugiau neblaivių asmenų viešose vietose.
Visgi jis žada, jog policija bus pasirengusi užtikrinti viešąją tvarką.
Linksmintis planuoja iki paryčių
Šį kartą diskusijoje dalyvavo ir anksčiau kritikos festivaliui išsakęs visuomenininkas A. Tapinas, Nidoje kasmet organizuojantis diskoteką.
Jis išsakė kelis pastebėjimus. Pirmiausia, kad „griuvėsių“ tvirtumą turėtų įvertinti ne privatus konstruktorius, mat statiniai priklauso ne organizatoriams, o savivaldybei.
Daugiausiai abejonių visuomenininkas turėjo dėl keliamo triukšmo. Jis klausė, ką festivalio organizatoriai darys, jei 2 nakties teks išjungti muziką dėl policiją užplūdusių piktų gyventojų pranešimų.
A. Tapinas pastebėjo, jog tuomet festivalio teritorijoje bus iki 800 nepatenkintų lankytojų, kurie tikėjosi linksmybių iki paryčių, o galiausiai liko be muzikos.
Organizatorius atsakė, jog šiemet svarstoma renginį paankstinti, lyginant su ankstesniais metais.
Tačiau vis tiek laikomasi plano baliavoti iki paryčių – prie to pripratusi elektroninės šokių muzikos auditorija. Jungti muziką lauk būtų radikalus sprendimus, nors anot Karolio, ruošiamasi ir tokiai baigčiai.
„Planą B turėsim turėti“, – sakė Karolis.
Valdžia stojo ginti festivalio ir vardino privalumus
Visgi gyventojams užduodant kritiškus klausimus, buvo ir palaikančių balsų.
Viena vietinė verslininkė minėjo, kad nors festivalis turi bėdų, bet padeda pritraukti klientų. Anot jos, festivalio metu apartamentų rezervacijų skaičius padidėja dvigubai.
„Šis renginys tikrai pritraukia lankytojų ir ačiū Dievui, jaunų lankytojų, ne tik pensininkų“, – kalbėjo ji.
Ji taip pat pabrėžė, jog jeigu kotedžai įrengti visai šalia miesto centro, tai greičiau miesto planavimo klaida, už kurią festivalio organizatoriai nėra atsakingi.
Ekonominę naudą minėjo ir Neringos meras D. Jasaitis.
Mero pusryčių metu jis buvo užsiminęs ir apie NT mokesčio pertvarkas, kurios gana skaudžiai kirs Neringos verslininkams. Mat lyginant su kitomis savivaldybėmis, patalpų nuoma Neringoje sudaro itin didelę dalį pajamų.
Tačiau meras sakė, jog festivalio metu padidėjęs lankytojų srautas veikiausiai verslininkams padėtų sumokėti NT mokestį už visus metus.
Pats meras teigė, jog festivalis negauna nė cento iš savivaldybės biudžeto, tačiau Neringai atneša daug naudos dėl NT nuomos, po festivalio aptvarkoma ir teritorija. O šiemet bus sutvirtinami ir „griuvėsiai“.
„Miestas gyvas, pajamos gaunamos“, – reziumavo meras.
Meras taip pat teigė, jog nors pastebėjimai dėl triukšmo ir šiukšlių suprantami, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas renginį drausti.
Anot mero, miestai nusiaubiami ir po triukšmingų futbolo ar krepšinio rungtynių, tačiau rungtynių juk neuždrausi.
Panašius argumentus išsakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis. Jis sakė, kad triukšmas būna po kiekvieno renginio, o festivalyje matydavo daug laimingų žmonių, anksčiau ir pats yra jame dalyvavęs.
„Lengviausias kelias – neleisti“, – sakė N. Lendraitis.
Keli gyventojai sakė, jog daugiau naudos Neringai festivalis galėtų atnešti pavyzdžiui gegužės mėnesį – anot gyventojų, liepos mėnesį Nida ir taip susilaukia daug lankytojų.
Pasigirdo ir pasiūlymai festivalį organizuoti kažkur toliau – pavyzdžiui oro uosto teritorijoje.
Nesutaria dėl žalos gamtai
„Kas vyksta Neringoje“ žurnalistas pusryčių metu klausė organizatorių, ar renkantis šeštadienio lokaciją bus atsižvelgta į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pastebėjimus dėl nykstančio smėlio.
Organizatorius atsakė, jog į pastabas atsižvelgta bus, kopose renginys tikrai nevyks.
Tačiau pristatyme dalyvavusi nacionalinio parko direkcijos atstovė laikėsi tokios pat pozicijos kaip ir praėjusiais metais.
„Duokite paplūdimiui atsitiesti“, – sakė ji.
Kaip ir ankstesniais metais, meras visiškai nesutiko su parko direkcijos įžvalgomis.
„Dešimt tūkstančių žmonių negali padaryti žalos, lyginant su eiline audra“, – kalbėjo meras.
Meras D. Jasaitis taip pat teigė, jog ir dabar nesutinka su institucijos reikalavimu iškelti festivalį iš Šiaurinio pliažo.
Anot jo, galbūt po šių metų festivalio paaiškės, jog visgi šiaurinis pliažas buvo tinkamesnė vieta.
Kol kas leidimas festivaliui neišduotas. Veikiausiai šis klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu.
