Nidoje netoli prieplaukos ir jachtų uosto esantį pastatų kompleksą „Nidos seklyčia“ valdančiai bendrovei „Robala“ už dalies pastatų nugriovimą valstybė turės sumokėti daugiau nei 1,7 mln. eurų.
Tai praeitą savaitę nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Dabar teismo priteista sumokėti suma yra daugiau ne 1 mln. eurų mažesnė, nei anksčiau buvo nusprendęs Regionų administracinis teismas. Anksčiau priteista suma siekė 2 mln. 788 tūkst. eurų.
Vykdant teismo sprendimą, pastatai Lotmiškio gatvėje buvo nugriauti dar 2021 metais, o verslininkai ilgą laiką bylinėjosi dėl jiems padarytos žalos.
Rekomenduojame
Bendrovė „Robala“ 1997 m. įsigijo pastatą – svečių namus ir kiemo statinius, o tais pačiais metais Klaipėdos apskrities viršininko administracija jai išnuomojo žemės sklypą.
Nuomos sutartyje buvo numatyta galimybė vykdyti statinių rekonstrukciją pagal suderintą projektą. Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 1 d. sprendimu nuspręsta organizuoti žemės sklypo detaliojo plano rengimą, nustatant planavimo tikslą – rekonstruoti esamus statinius, didinant užstatymo tankį ir intensyvumą, organizatoriaus funkcijas pavedant atlikti Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui.
Parengtam detaliajam planui Klaipėdos apskrities administracija 2003 m. sausio 8 d. išdavė detaliojo plano patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad parengtas detalusis planas atitinka teisės aktų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, bei pasiūlyta detalųjį planą teikti tvirtinti.
Neringos savivaldybės taryba 2003 m. sausio 31 d. sprendimu patvirtino žemės sklypo detalųjį planą ir infrastruktūros plėtojimo sutartį, ji buvo pasirašyta 2003 m. sausio 31 d.
Parengus techninį projektą, Neringos savivaldybės administracija 2004 m. gruodžio 27 d. išdavė statybos leidimą rekonstruoti statinius ir juos pertvarkyti. Šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, nukrypimų nuo techninio projekto, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, nenustatyta.
Gavę Klaipėdos apylinkės prokuroro kreipimąsi, teismai 2011 m. panaikino Neringos savivaldybės sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir statybų leidimo išdavimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu įpareigojo atsakovę bendrovę „Robala“ per vienus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius. Šis teismo sprendimas buvo įvykdytas 2021 m., bendrovė pastatus nugriovė savo lėšomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad bendrovės reikalavimas dėl galimos neturtinės žalos jo reputacijai ir dalis reikalavimo dėl negautų pajamų iš ginčo pastatų nuomos buvo pateikti praleidus senaties terminą. Visa tai lėmė mažesnę, nei pirmosios instancijos teismo priteistą, žalos atlyginimo sumą, skelbia teismas.
Teismas nustatė, kad „Nidos seklyčios“ pastatų statyba ir jų nuosavybės teisių registracija buvo pagrįsta neteisėtais administraciniais aktais, kuriuos priėmė Neringos savivaldybės ir kitos valstybės institucijos, todėl teismas nusprendė, kad už žalą pareiškėjui solidariai atsako Neringos savivaldybė, atstovaujama savivaldybės tarybos ir administracijos, bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos.
Galutiniame sprendime teismas pabrėžė, kad valdžios institucijos neužtikrino operatyvaus ir nuoseklaus neteisėtų statybų padarinių šalinimo proceso. Taisydamos savo klaidas, valstybės institucijos iš esmės neveikė pakankamai operatyviai, nuosekliai bei su deramu rūpestingumu.
Nors teisminiai procesai dėl teritorijų planavimo ir ginčo statybų prasidėjo 2006 metais, valdžios institucijų sprendimais 2006–2007 metais (jau po teisminių procesų iniciavimo) ginčo pastatai buvo pripažinti tinkamais naudoti, o prokuroro ginant viešąjį interesą pareikšti reikalavimai dėl jų nugriovimo galutinai patenkinti tik 2016 m. sausio 20 d.
„Po šio sprendimo įsiteisėjimo valdžios institucijos tęsė Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano keitimo procedūras, pabrėždamos, kad tai būtina taikos sutarčiai sudaryti. Tik po 2019 m. lapkričio 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, pripažinusio pakeisto plano prieštaravimą Konstitucijai, valdžios institucijos galutinai atsisakė taikos susitarimo galimybės. Šiomis aplinkybėmis pareiškėjas patyrė ilgalaikį netikrumą dėl ginčo statybų teisėtumo, o byloje nebuvo duomenų, jog jis pats vilkino procesą“, – paskelbė teismas.
