Šiuo metu Nidoje intensyviai vykstanti kultūros centro „Agila“ rekonstrukcija žymi išskirtinį projektą, kuriuo siekiama išsaugoti ir atgaivinti vietos kultūros paveldą bei meninės vertės elementus. Ši rekonstrukcija ne tik atnaujina pastatą, bet ir pabrėžia istorinį ryšį, nes ypatingas dėmesys skiriamas senųjų skulptūrų sugrąžinimui ant naujojo fasado.
Naujojo „Agilos“ fasado erdvėse jau išryškėja pirmieji atgimstančių akmens skulptūrų fragmentai. Šias skulptūras, kurios anksčiau puošė senąjį kultūros centrą, sukūrė talentingas vietos skulptorius Rimantas Didžpetris, savo darbuose perteikiantis unikalią Kuršių nerijos dvasią ir simbolius.
R. Didžpetris garsėja savo meistriškumu bei kūriniais, kurie tapo Kuršių nerijos kultūros simboliais. Skulptūras atnaujino restauratoriai Rūta ir Nerijus Kavaliauskai, kruopščiai atkurdama jų pradinę išvaizdą ir išsaugodama autentiškumą.
Šių skulptūrų laikinas demontavimas ir saugojimas leido užtikrinti jų išsaugojimą ir pasirengimą grįžti į rekonstruotą „Agilos“ pastatą. Skulptūrų sugrąžinimas simbolizuoja ne tik pastato atsinaujinimą, bet ir vietos kultūrinio identiteto tęstinumą. Rekonstruotas kultūros centras „Agila“ taps nauju, tačiau istoriškai turtingu kūriniu, dar labiau sustiprindamas Nidos ryšį su vietos istorija ir tradicijomis.
Rekomenduojame
Planuojama, kad kultūros centro rekonstrukcija bus baigta iki kitų metų kovo 26 dienos.
Papildyta
Anot Neringos savivaldybės, 1972-aisiais sukurtą betoninį bareljefą restauravo restauratorė Rūta Glinskytė Kavaliauskienė kartu su vyru skulptoriumi Nerijumi Kavaliausku.
Nuimant kūrinį nuo senojo pastato sienos, buvo neįmanoma išsaugoti jo vientisumo, tad bareljefą restauratoriams teko surinkti iš beveik šimto atskirų dalių, kurias Neringos savivaldybei teko gabenti iš Nidos į Varėnos rajoną.
„Didžiausia gyvenime dėlionė. Kiekvieną gabalą reikėjo pakelti po ne vieną dešimtį kartų. Ir lengviausias iš jų apytiksliai svėrė 56 kilogramus. Viską reikėjo surinkti, kad kiekvienas gabalas ateitų į savo segmentą ir gautųsi tos trys pano plokštės“, – su restauravimo procesu supažindina N. Kavaliauskas.
Kaip supažindina skulptoriaus, iš viso naujai reikėjo atkurti 9 įvairaus dydžio detales. Būta svarstymų, išlaikant stilistiką, trūkstamas dalis sukurti iš lengvesnės medžiagos, bet nuspręsta, kad tai turi būti taip pat betono gaminiai ir pirmenybė turi būt skirta kūrinio originalumo užtikrinimui.
„Restauratoriaus etika diktuoja savo principus, tad nusprendėme, kad jei įmanoma, originalo išsaugoti kuo daugiau. Net dažyti nesiryžome“, – pabrėžia N. Kavaliauskas.
Restauravimo darbai Varėnos rajone truko mėnesį ir dar prireikė penkių dienų darbo Nidoje, kad bareljefas būtų pakabintas ant restauruoto Nidos KTIC „Agila“ pastato sienos. Beveik penkiasdešimt metų iš trijų segmentų padarytas betoninis meno kūrinys buvo pritvirtintas prie gelžbetoninės sienos, tad teko ieškoti sprendimų, kaip jį pritvirtinti prie naujojo pastato.
„Iššūkis buvo kaip surinkti ant kažkokio karkaso, kaip padaryti, kad apšiltintai sienai tektų kuo mažiau svorio“, – pasakoja N. Kavaliauskas.
Kiekvienas segmentas buvo surinktas ant metalinio karkaso, sveriančio apie toną. Galutinis kiekvieno segmento svoris sudarė po tris tonas. Pritvirtinti meno kūrinį prie sienos prireikė keturių armatūros strypų, taip pat turėjo būti sugręžti poliniai pamatai.
Restauratoriams Nidoje teko darbuotis audringomis pirmosiomis lapkričio dienomis, darbai užsitęsdavo kone iki vidurnakčio.
