Rudenėja, atšalo ir vis dažniau lynoja. Gal ir gerai, nes atsirado pagaliau laiko ramiai neskubant parengti straipsnį apie Nidos nudistų paplūdimį – kuris pasaulyje yra pripažintas geriausiųjų dešimtuke. Būtent tai ir paskatino pasidomėti kuo gi gyvena jį pamėgę nuogaliai.
Kas yra tas nudizmas?
Prieš imdamasis šios „slidžios“ temos, padariau tam tikrus „namų darbus“. Nes gana greitai supratau, kad šiame paplūdimyje būtina laikytis tam tikrų etikos taisyklių ir neperžengti „raudonų linijų“. Ypač fotografine prasme. Bet apie jas kiek vėliau.
Tad pradžioje pabandome pasiaiškinti kas yra tas nudizmas?
Rekomenduojame
Nidoje sutikta mano gera sena draugė iš Kauno Joana Adomaitienė, kuri turi daug bendro su Neringa, sužinojusi, kad rengiu straipsnį tokia tema „nepatingėjo“ ir paieškojusi internete netrukus atsiuntė tokį mokslinį nudizmo apibūdinimą. (Nors būčiau ir pats tai padaręs. Ačiū jai už šią nedidelę pagalbą – M.P.)
(Nudizmas – (lot – nudus – nuogas, plikas) – abiejų lyčių poilsiavimas nuogiems gryname ore, siekiant fizinės bei psichinės higienos ir visiško kontakto su gamta.).
Labai manau taikliai šiuo klausimu pareiškė savo mintis kitas geras bičiulis iš Kauno, šiuo metu gyvenantis Vokietijoje Šarūnas Navickis.
(Gražūs žmonės. Pridursiu, kad nudistų pliažai – esu buvęs ne viename ir įvairiuose kraštuose – yra absoliučios taikos zonos, ramiausios ir draugiškiausios teritorijos, kur niekas niekam jokių pretenzijų nereiškia ir užuominų nemėto.).
O kita gera bičiulė iš Vilniaus Nijolė Augustytė Kazlauskienė dar priduria – „Tikrai čia „kitokio sukirpimo“ žmonės. Tikrieji Gamtos vaikai.
Moterys visai nepiktos
Tad pagaliau atėjo laikas pačiam savo akimis tai įsitikinti.
Kadangi šiame paplūdimyje dar nebuvau buvęs, čia jau ne pirmi metai tapęs „savu“ geras pažįstamas iš Kauno Jurgis išvakarėse paaiškino, kad „nudistai renkasi ten, už pietinės gelbėjimo stoties į Rusijos pusę…“.
Kaip ir viskas aišku. Atvažiavęs paspirtuką palieku prie gelbėtojų stoties. Prakulniuoju palei vandenį bendrąjį pietinį paplūdimį ir dairausi kur gi tie nuogaliai…
Tačiau matau vien dailiosios lyties atstoves. Kažkas čia ne taip… Matau priešais ateinančią pajūriu pažįstamą vieno Kauno muziejaus direktorę.
Pasisveikinu, pasikalbame apie šį bei tą, ir galiausia klausiu gal netyčia matė Jurgį, kurį jinai irgi pažįsta?
„Čia jo nėra, nejaugi nematai, kad čia gi moterų paplūdimys, o nudistai renkasi ten, kiek tolėliau…“.
Po paraliais. Nei juoktis, nei verkti… Atsisveikinu ir greitu žingsniu kulniuoju „nuleidęs akis“ toliau.
Karšta diena, moterų tikrai nemažai, ir truputį „keista“, kad negirdžiu nei vienos pastabos – kur jūs ponas čia keliaujat…?
Anksčiau esu girdėjęs, kad Palangoje, tyčia ar netyčia vyras užklydęs į moterų paplūdimį būdavo ne tik švelniai kalbant išvadinamas necenzūriniais žodžiais, bet ir gaudavo „porciją“ smėlio į akis.
Būtinas pagarbus atstumas
Pagaliau matau ir bičiulį Jurgį mojantį ranka. Adomo kostiumu, kaip ir kelios greta besikaitinančios saulėje, kaip netrukus paaiškėjo, jo geros pažįstamos.
Kiek nedrąsiai nusimetu visus vasariškus drabužius…Apsidairau aplink. Nemažai porų, tačiau yra vien vyrų ar moterų.
Jurgis supažindina su savo kaimynėmis. Kiek nustebino, kad tai, kad ši kompanija kiek prieštaravo tam ką buvau sužinojęs prieš ateidamas čia, internete.
Vienas iš patarimų, kad čia reikia įsitaisant ant smėliuko laikytis tam tikro „pagarbaus“ atstumo. Paklausiau bičiulio Jurgio, o kaip būna iš tikrųjų?
Jis paaiškina, kad šiam paplūdimiui skirta zona nėra labai didelė, tik koks 100 metrų, tad karštomis dienomis kai čia būna ne viena dešimtis nudistų, tad laikytis tos taisyklės būna gana sunku.
„O dažnai to ir nebūtina, nes gana greit užsimezga pažintys…“, – šypsosi bičiulis.
Susidarė savotiška komuna
O jos čia užsimezga labai greitai, daug greičiau nei bendrame paplūdimyje.
Susipažinau su netoliese buvusia simpatiška šviesiaplauke moterimi iš Kauno, kuri čia buvo su dvejomis draugėmis. Kiek pabendravus paklausiau kodėl jos neina į moterų paplūdimį ?
„Mums ten neįdomu. Čia metai iš metų čia renkasi dauguma vienas kitą pažįstančių žmonių. Susiformavo tokia savotiška komuna, ko kituose paplūdimiuose tikrai nėra“.
Nidos nudistai turi net ir uždarą grupę feisbuke, kur kelia nuotraukas. Neretai ir gana atviras, be visokių ten zuikučių ir širdučių ant tam tikrų kūno vietų.
Kolegos patarė „paparacinti“
Vėl atėjus čia, kitądien pradėjau mąstyti kaip geriau iliustruoti jau begimstantį rašinį. Aišku, būtų galima nueiti paprasčiausiu keliu – panaudoti kokią nors asociatyvią nuotrauką iš interneto. Tačiau tai manęs netenkino.
Prieš ateidamas čia pasitariau su keliais kolegomis fotografais, kaip geriausia pasielgti tokioje situacijoje? Didelei mano nuostabai, patarimas buvo toks – pasiimti gerą teleobjektyvą ir „paparacinti“ iš kopų…
„Ne, kolegos, taip tikrai nedarysiu, nerimta, ir, tai netgi draudžiama. Yra kitas būdas, juo ir pabandysiu naudotis..“, – pasakiau jiems.
Ir jis visiškai pasiteisino. Iš savo netrumpos žurnalistinės bei fotografinės patirties gerai žinojau, kad panašiomis situacijomis reikia kalbėtis su žmonėmis, paaiškinti tai, ko nori.
Šiuo konkrečiu atveju, jei jie sutinka įsiamžinti – laikytis pagrindinės „nerašytos“ taisyklės. Geriausia fotografuoti iš nugaros, nerodyti veidų, bei, be abejo, intymių vietų.
Panoro įsiamžinti ir vyras
Taip po kelių dienų atėjus į paplūdimį, tik jau ne per moterų paplūdimį, o specialiu taku, jau buvau kaip ir savas.
Daugelis jau žinojo, kad esu fotografuojantis žurnalistas, buvo matę pirmuosius mano „nedrąsius“ fotobandymus, kurie jiems visai patiko. Padariau kažkiek nuotraukų, daugiausia dailiosios lyties, nes vyrai kažkodėl kuklinosi…
Trečią čia apsilankymo dieną priėjo viena jau šiek tiek pažįstama moteris iš Alytaus ir prisipažino, kad sutiktų nusifotografuoti, tik nežinanti kaip sureaguos vyras, kuris rytoj atvyks į Nidą. Nedega, galiu ir palaukti.
Kitą dieną, jam atvažiavus, bei kartu atėjus į šį paplūdimį, ji vėl priėjo ir pareiškė, kad sutuoktinis neprieštarauja.
Paaiškinau „žaidimo“ taisykles.
Kiek paėjėjus tolėliau prie kopų, padariau kelias fotografijas. Tai netoliese stebėjęs „modelio“ vyras kažkaip kukliai paklausė, – “O negalėtumėte mus abudu nufotografuoti…?“. Kodėl gi ne.
Fotografijos straipsniui panaudotos gavus jose esančių žmonių sutikimą.
