Prieš keletą metų Neringos savivaldybė padidino įvažiavimo mokesčius triračiams ir keturračiams, kad apsaugotų gamtą nuo niokojimo. Pasirodo, toks sprendimas suveikė – atsikratyti neatsakingų šių transporto priemonių vairuotojų pavyko.
2021 m. Neringos savivaldybė įvedė 500 eurų mokestį triračiams ir keturračiams. Tai vienkartinė rinkliava, kuri taikoma ne tik poilsiautojams, bet ir vietiniams gyventojams.
Tuomet savivaldybė savo sprendimą argumentavo kaip Kuršių nerijos gamtos tausojimą ir saugojimą nuo neatsakingų vairuotojų.
„Tokia priemonė buvo inicijuota, atsižvelgiant į situaciją, kai vis dažniau miškuose pastebimi zujantys keturračiai, triračiai ar jų vėžios, kurios žaloja gamtą – miško paklotė yra labai plona ir jautri. Be to, tai kelia grėsmę ne tik saugomam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, bet ir žmonių ramybei bei saugumui“, – rašoma 2021-ųjų savivaldybės pranešime spaudai.
Rekomenduojame
Praėjus keletui metų, šį sprendimą galima vertinti kaip sėkmingą. Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė teigia, kad padidinus rinkliavą nebeliko įvažiuojančių į Neringą keturračiais ar juos įvežančių.
„Priėmus sprendimą buvusios problematikos nebeliko – tokių situacijų, kuomet keturračiais būtų gadinama miško paklotė, trikdoma ramybė – Savivaldybės administracija, vietos gyventojai – nebeužfiksuoja“, – informuoja S. Vaišvilaitė
Kad toks sprendimas pasiteisino, patvirtina ir Kuršių nerijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialisto Modestas Bružas. Anot jo, stebimas keturračių naudojimo ne keliuose atvejų sumažėjimas, pastaraisiais metais užfiksuoti pavieniai atvejai.
„Todėl panašu, kad sprendimas padidinti keturračių įvažiavimo ar įvežimo mokestį pasiteisino“, – konstatuoja parko specialistas.
Vis dėlto, žalos gamtai vis dar padaroma, ją sukelia turistai, kurie nusprendžia pasivažinėti bekele.
„Vasaros sezono metu pastebime, kad išauga turistų, dažniausiai užsieniečių pažymėtų lenkiškais ir vokiškais valstybiniais numeriais visureigių, kurie pritaikyti pasiekti geresnį pravažumą.
Alksnynėje esančiose kopose esame aptikę bekele važiavusio, galimai, visureigio vėžes. Tokie atvejai, fiksuojami retai, todėl situacija kol kas yra gera“, – sako M. Bružas.
Specialistas pateikia ir keletą patarimų visiems vairuotojams, kad važiavimas automobiliu nacionalinio parko teritorijoje sukeltų kuo mažiau žalos gamtai.
„Daugiausia žalos vairuotojai gali padaryti važiuodami bekele miškuose, smiltpievėse, kopose. Ne veltui tai yra draudžiama įstatymu.
Žalos augalijai ir gyvūnijai galima išvengti važiuojant keliais (asfaltuotais ir sutvirtinto grunto), o juos statyti tam skirtose vietose, miškuose galima statyti automobilius miško kelio pakraštyje stengiantis kuo mažiau užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Apskritai geriausia automobilius statyti ant kietosios kelio dangos, jeigu lieka galimybė pro stovintį automobilį pravažiuoti kitomis transporto priemonėmis“, – vairuotojus perspėja M. Bružas.
Daugiau skaitykite čia.
