Tai patvirtina rugpjūčio mėnesio duomenys.
Registruotas nedarbas dabar šalyje siekia 8,8 proc., – nedirba kas vienuoliktas darbingo amžiaus šalies gyventojas, įgijęs bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Tarnybos duomenimis, didžiausias nedarbas – Kalvarijos (12,8 proc.), Ignalinos r. (12,4 proc.), Lazdijų r. (11,2 proc.) bei Kazlų Rūdos ir Jonavos r. (po 11,1 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringoje (2,1 proc.) ir Birštone (5,6 proc.).
Pastarasis kurortas jau ne vienerius metus kaip tik išsiskiria Iš Kauno apskrities savivaldybių mažiausiu nedarbu.
Rekomenduojame
Tačiau didžiausias nedarbo rodiklis toliau fiksuojamas Jonavos rajone (rugsėjo 1 d. – UT klientais buvo 11,1 proc. čia gyvenančių darbingo amžiaus žmonių).
Visose be išimties Kauno apskrities savivaldybėse per rugpjūtį registruotas nedarbo rodiklis paaugo vidutiniškai 0,2 proc. Tokiu pačiu santykius jis pakilo Kauno mieste, mažesniu (0,1 proc.) – Kauno rajone.
Daugiau nei dešimtadalis (10,2 proc.) darbingo amžiaus kauniečių rugsėjį pradėjo būdami Užimtumo tarnybos klientais.
Tarp to paties amžiaus rajono gyventojų UT klientų – 8,7 proc. Kaune praėjusį mėnesį registruotos 2 128 darbo vietos, Kauno rajone – 404.
Netoli 20 tūkst. kauniečių yra UT klientai (rugsėjo 1 d. duomenimis, tai – 19 042 antrojo pagal didumą Lietuvos miesto gyventojai). Tuo pat metu Kauno rajone buvo registruoti 6 053 bedarbiai.
Praėjusį mėnesį įsidarbino, kaip skelbia Užimtumo tarnyba, 2 206 Kauno miesto bei 630 – Kauno rajono gyventojų. Dar 229 miestiečiai ir 66 pakaunės gyventojai rugpjūtį pradėjo dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse.
Paskutinį vasaros mėnesį iš visų 60-ies Lietuvos savivaldybių registruoto nedarbo rodikliai didėjo 54-iose. Rugsėjo 1-ąją visoje Lietuvoje buvo 160,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas, – pranešė Užimtumo tarnyba.
Tai – 4,1 tūkst. bedarbių daugiau nei buvo prieš mėnesį, tačiau 7,1 tūkst. mažiau nei kovą, prieš suaktyvėjant sezoninių darbuotojų samdai.
Baigiantis vasarai, darbuotojų paieška buvo pasyvesnė nei balandžio – liepos laikotarpiu, tačiau aktyvesnė nei gruodį – kovą.
Rugpjūtį 4,3 tūkst. šalies darbdavių paskelbė 15 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – trys ketvirtadaliai (10,7 tūkst.) – kvalifikuotam darbui.
Vasaros pabaigoje Lietuvoje daugėjo pradėjusių dirbti vadovais, specialistais ir paslaugų (aptarnavimo) darbuotojais.
Aktyviau nei liepą darbo ieškantys žmonės įsidarbino mokytojais, gydytojais, slaugos specialistais, veterinarais, elektros ir chemijos inžinieriais, buhalteriais, mokytojų padėjėjais, vaikų priežiūros darbuotojais, virėjais, pardavėjais.
Kvalifikuoto darbininko ar operatoriaus darbo ieškantys asmenys rugpjūtį daugiausiai darbinosi sunkiasvorių sunkvežimių, krovinių transporto priemonių, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojais, statybininkais, variklinių transporto priemonių taisytojais, mėsininkais ar žuvų darinėtojais.
Tie, kurie ieškojo nekvalifikuoto ar žemos kvalifikacijos darbo, daugiausiai rinkosi valytojo arba pagalbinio darbininko pozicijas.
Pasak UT atstovų, rugpjūtį šalyje dirbti pradėjo 17 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, – šiek tiek daugiau nei liepą ir birželį.
Švietimo (900) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (1 tūkst.) sektoriuose įsidarbinusių darbo ieškančių asmenų skaičius – didžiausias nuo metų pradžios.
