Didmiesčių daugiabučių kvartaluose vasarą galima išvysti, tiesa nelabai dažnai, besideginančius žmones balkonuose, ant stogų ar kitose saulės vonioms nelabai įprastose vietose.
Ir tai nesunkiai paaiškinama, gal žmonės neturi laiko, ar tiesiog paprasčiausiai tingi nuvykti iki paplūdimio ar kokio gamtos kampelio ir ten „pasigaudyti“ įdegio bei organizmą „pakrauti“ D vitaminu kuriuo, anot medikų, dosnūs saulės spinduliai.
Tačiau tai, ką paskutinės vasaros dienos vakarą išvydau Nidoje, Taikos gatvėje, ant vieno daugiabučio stogo, – mane, didmiesčio gyventoją, švelniai tariant šiek tiek nustebino.
Nors tądien buvo labai nepastovus vėjas, tačiau nemažai žmonių traukė prie jūros pasideginti bei pasimaudyti. Mane nustebino tai, kad ant jau minėto stogo gana ilgai deginosi, gal tiksliau būtų pasakyti šildėsi mergina – nes ji buvo nenusirengusi, o su kelnėmis ir marškinėliais.
Rekomenduojame
Kurį laiką ji pagulėjo ant nugaros, vėliau persivertė ant pilvo…
Kodėl ji nėjo prie jūros, iki kurios kaip sakoma „ranka paduot“, tikrai nežinau..? Kažkaip nesinorėjo trikdyti jos poilsio ir rėkauti „kas nutiko, kodėl jūs neinate į paplūdimį, o štai taip ant stogo..?“
Manau, kad gal būt atsiras ir tokių, kurie nepatingėjo paskaityti šiuos mano pastebėjus iki šios vietos pasakys – koks tamstai reikalas, kur noriu ten ir deginuosi..? Gal kažkiek jie bus ir teisūs, gal..?
O gal būt pabaigai, tikriausia, labai tiktų mūsuose kartais vartojamas teiginys – „Kuo arčiau bažnyčia – tuo toliau Dievas“.
