kas vyksta neringoje logo baltas

Neringoje prasideda Švyturių dienos: įsižiebs Nidos švyturys, vyks muzikinė eisena

Nidos švyturys / A. Kundroto nuotr.

Neringoje ketvirtadienį prasideda Švyturių dienos, skirtos Nidos švyturio 150 metų istorinei sukakčiai paminėti.

Anot Neringos savivaldybės, rugpjūčio nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vyksiančiose Švyturių dienose numatyta per dvi dešimtis įvairių renginių.

Šventės centru taps Urbo kalnas ir čia esantis Nidos švyturys, tačiau renginiai vyks ir kitose Neringos vietose: Nidoje bus organizuojama mugė, koncertai, žygis, edukacijos, Pervalkoje – švyturių temai skirta ekskursija, o Preiloje vyks Užupio filmų festivalio seansai.

Nidos uosto kaimynystėje įsikurs tautodailininkų ir prekybininkų mugė, užsukti į Nidos žvejo etnografinę sodybą kvies tradicinės bei menininkų ir svečių iš kitų vakarų Lietuvos kultūros įstaigų vedamos edukacijos.

Rekomenduojame

Muzikinę ciklo programą ketvirtadienį atidarys Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblio „Musica Humana“ koncertas Nidos švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.

Per Žolinę vyks tradicinė švyturio įžiebimo ceremonija. Klaipėdoje kuriantis menininkas, ambient muzikos kompozitorius Donatas Bielkauskas pristatys naujai sukurtą industrinių ir gamtos garsų bei šviesų instaliaciją „Švyturio širdis“.

Švyturių dienos Neringoje: skelbiama renginių programa

Penktadienio vakarą prie švyturio vyks pianisto, žurnalisto ir visuomenininko Šarūno Meškio koncertas „EUSA/NIDA“, skambės kūrinių ciklas apie švyturius.

Tuo metu šeštadienį vyks Nidos senojo švyturio vietos archeologinių žvalgymų rezultatų pristatymas ir radinių ekspozicija kurorto savivaldybės pastate, taip pat kolektyvo „Los Secretos De Pablo“ koncertas, muzikinė žvakių, žibintų ir ritmo eisena.

Paskutinę renginio dieną rašytojo Thomo Manno (Tomo Mano) memorialiniame muziejuje Nidoje vyks pianisto Viktoro Paukštelio rečitalis.

1874 metais pastatytas Nidos švyturys buvo svarbus Kuršių nerijos navigacinis objektas. Jo reikėjo siekiant padidinti laivininkystės saugumą Baltijos jūroje, ypač dėl sudėtingų navigacijos sąlygų ir dažnų rūkų.

Iškilęs raudonų plytų aštuonkampis švyturys buvo mėgstamas vietos gyventojų ir svečių, tarpukariu vadinamas Raudonuoju Kristupu. Statinys buvo sugriautas baigiantis Antrajam pasauliniam karui kaip strateginis objektas. Dabartinis švyturys yra jo „palikuonis“, iškilęs pokariu.

BNS logo

Norite tapti bendruomenės dalimi?

Įveskite savo el. paštą į žemiau esantį laukelį ir sužinokite aktualiausias naujienas pirmieji!

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Dalintis:

Daugiau naujienų