Neringos gimnazija yra vienintelė mokykla visame unikaliame Neringos krašte. Šiuo metu joje mokosi vos 136 mokiniai, tačiau siekiant išsaugoti ir modernizuoti vienintelę Neringos gimnaziją, bus siūlomas išskirtinis ugdymas – Ugdymo klasteris, kuriame dalyvavaus net skaičiuoti mokantis, progimnaziją baigęs šuo Kuršis.
Gimnazija susiduria su iššūkiais
Nors Kuršių nerijos kraštas yra unikalus, garsėjantis nuostabia gamta, tačiau čia nėra pramonės, gamyklų, prekybos centrų. Pagrindinis išgyvenimo, pajamų šaltinis šiame krašte yra turizmas, kultūriniai renginiai, apgyvendinimo paslaugos, maitinimas ir kelios valstybinės įstaigos, sako Neringos gimnazijos direktorius Simas Survila.
„Mokykla susiduria su iššūkiais – nuolatinis gimstamumo mažėjimas, jaunų šeimų kaitos nebuvimas. Jeigu kalbėsime apie kriminogeninę situaciją Neringoje, tai ji yra absoliučiai viena geriausių Lietuvoje.
Rekomenduojame
Jeigu prieš gerą dešimtmetį mes turėjome mokyklą dar ir Juodkrantėje, tai dabar jos jau nebėra. Tas skaičius – 136 – yra sumažėjęs per 20 metų nuo 340 mokinių Neringos gimnazijoje. Anksčiau joje buvo ir paralelinės klasės“, – kalbėjo S. Survila.
Anot gimnazijos direktoriaus, naujiems iššūkiams įtaką daro švietimo politika valstybiniu mastu.
„Mes esame sakę – Lietuva yra per mažas žemės lopinėlis pasaulio žemėlapyje ir nematyti savo regionų, negalvoti apie tai, kad kurorte gyvenimas vyksta vienaip, o gilioje dalyje, žemyne, kur yra žemės ūkis – dar kitaip. Į tai nėra atsižvelgta. Kitas dalykas, jaučiame, kad apskritai politikai šiuo metu fokusuojasi tik į didelius miestus“, – probleminius akcentus išdėstė Neringos gimnazijos direktorius.
Sieks išsaugoti vienintelę gimnaziją Neringoje
Siekiant išsaugoti ir modernizuoti vienintelę Neringos gimnaziją, kuriamas Kūrybinių industrijų, gamtamokslinio bei meninio ugdymo klasteris (toliau – Ugdymo klasteris). Kaip šio klasterio pristatymo metu kalbėjo edukatorė, koordinatorė Inga Norkūnienė, per šią programą siekiama stiprinti mokytojų ir mokinių kompetencijas.
„Mokytojams mokytis ir mokyti kartu su menininkais ir kūrėjais irgi yra iššūkis. Kad turėtume atsakymą „o kam?“, reikia padaryti aktualų ugdymo turinį jaunam žmogui. Toks, koks buvo, jis nebetinka. Ateities žmogus kurs pasaulį, kuris dar yra nesukurtas. Jis turi įgyti kompetencijas – turi įgyti ne tik protinį intelektą, bet turi įgyti intelektą gebėti veikti komandoje, būti su žmonėmis, veikti, bendrauti. Čia yra kompetencijos, įgyjamos visoms ateities specialybėms“, – aiškino I. Norkūnienė.
Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis teigė, kad šiai dienai yra atrinktos trys organizacijos, kurios vykdys klasterines ugdymo programas – „Šeiko šokio teatras“, Nidos meno kolonija kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku bei I. Norkūnienė, kuri bus konsultantė, ekspertė ir bandys susieti tikslines grupes – mokyklos pedagoginį personalą, mokinius, ugdymo klasterio programų paslaugų teikėjus.
„Programos buvo atrinktos konkurso būdu, pasirašytos sutartys. Su Inga irgi yra pasirašyta sutartis. Ji kaip koordinatorė, mediatorė turi tos praktinės patirties ir bandys „sukabinti“ tuos žaidėjus, kurie teiks klasterinių programų paslaugas. Mokykla padės sudėlioti mokymosi grafikus, padės sudėlioti dalykiniams mokytojams pagalbą ir panašius dalykus.
Vienai programai ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų skyrė Neringos savivaldybė. Iš Švietimo ministerijos kol kas finansavimas negautas. Šiemet finansuojame kaip pilotinius projektus. Norime pasižiūrėti, prasitestuoti su mokytojais, su mokiniais, su tėvais – kaip jie vertina, kaip jiems sekasi“, – naujienų portalui „Kas vyksta Neringoje“ sakė N. Lendraitis.
Neringos savivaldybės vicemeras taip pat akcentavo, kad norima, jog apie šias klasterines programas, kurios startuos Neringos gimnazijoje, sužinotų kuo didesnis potencialių ugdytinių skaičius iš Klaipėdos regiono ir visos Lietuvos.
Unikaliame ugdyme dalyvaus ir šuo Kuršis
„Su manimi atkeliavo mano kolega Kuršis, mes su juo ir dirbame. Kuršis yra turbūt vienintelis šuo ne tik Lietuvoje, kuris turi žmonių mokyklos baigimo diplomą.
Jis yra baigęs Klaipėdos Verdenės progimnaziją. Baigė 8 A klasę, turi direktorės įteiktą diplomą ir neveltui, nes mokėsi nuo 5 klasės kartu su moksleiviais įvairiuose ugdomuosiuose dalykuose. Ta klasė, kuri mokėsi kartu su Kuršiu, iš 30 vaikų 15 baigė aukščiausiais pažymiais.
Kuršis šiame Ugdymo klasteryje turbūt taip pat dalyvaus. Mes dalyvausime stiprinant mokytojų kompetencijas – kaip tai sujungti, kaip tą visą potencialą atnešti ir ką moksleiviams pasiūlyti, nes ateities žmogus turės atsigręžti į visą supantį pasaulį“, – apie ateities planus užsiminė I. Norkūnienė.
Anot jos, savo sričių profesionalai į bendrojo, neformalaus ugdymo programas planuoja įnešti motyvaciją mokytis ir mąstyti. Profesionalai sieks perduoti kompetencijas, kaip gyventi pasaulyje, kuris yra nuolat kintantis, pilnas iššūkių.
„Visi akademiniai pasiekimai yra nuo motyvacijos mokytis. Kūrėjas yra tas, kuris turi tuos mąstymo įrankius. Manau, kad Neringos gimnazijos mokinių šiame klasteryje laukia labai įdomus susitikimas, per kurį jie įgys tikrai daug žinių, kompetencijų, gebėjimų ir išmoks sujungti ne tik atskiras detales, bet pamatys visą visumą“, – teigė I. Norkūnienė.
Siūlys įvairias kompetencijas gilinančias programas
Neringos gimnazijoje su bendruomene vykusiame Ugdymo klasterio pristatyme pristatytos numatomos veiklos. Kaip jau minėta, prie klasterio jungiasi Nidos meno kolonija ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Šeiko šokio teatras, Nidos kultūros ir turizmo centras „Agila“ kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi.
Šeiko šokio teatro siūlomos programos esminis elementas yra šokis, kuris yra universalus žmogaus kūrybinės komunikacinės raiškos, vidinio ir išorinio pasaulio suvokimo ir pažinimo būdas per judesį. Siekiama, kad šokio programos metu mokiniams būtų sudarytos sąlygos išbandyti visas šokio meno veiklas – šokėjo, kūrėjo, žiūrovo, vertintojo, tyrinėtojo.
„Programa turės keturis modulius – kūrybiškumo ugdymas, šokis, gamtos pažinimas ir urbanistika (miesto studijos). Užduotys šioje programoje skatins domėtis krašto istorija, meno ir šiuolaikinio šokio vertinimu, šokio įgūdžio ugdymu, tvarumo puoselėjimu ir bendruomenės įtraukimu bei gamtos išsaugojimu“, – programą pristatė Šeiko šokio teatro atstovė.
Ugdymo klasterio metu mokinius taip pat bus siekiama sudominti kinu bei audiovizualiniu menu. Kino režisierė Inesa Kurklietytė, bendradarbiaudama su „Agila“ ves praktinius užsiėmimus, kartu su moksleiviais kurs kino istoriją.
„Vaizdų kalba, kino istorijos pasakojimas yra labai svarbus filmui ir tam, kad galėtume išreikšti savo jausmus, emocijas ir tai daryti ne per primityvią prizmę, kad mokėtume dėlioti vizualinį mąstymą.
Neringos gimnazijos moksleiviai kurs kino istoriją – pirmiausia popieriuje, tada mes kartu filmuosime, montuosime, garsinsime. Mano komanda turi daug patirties, todėl kad mes tokius mokymus vykdėme jau ne vienerius metus Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriuje“, – būsimos programos ypatumus nusakė I. Kurklietytė.
Savivaldybės vicemeras N. Lendraitis pridūrė, kad ši klasterinė programa koreliuoja ir su profesinio ugdymo galimybėmis. Anot jo, svarstoma, kad besimokant pagal šią pagilintą programą moksleivis galėtų gauti ir profesinio mokymo diplomą, liudijantį tam tikrą kvalifikaciją.
Dar vieną Ugdymo klasterio programą siūlys Nidos meno kolonija kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku. Kaip nurodė Nidos meno kolonijos atstovės, pagrindinis tikslas yra menas, aplinkosauga, bioįvairovė ir bendra Kuršių nerijos gamta.
„Šis projektas yra Neringos architektūros tęstinis projektas, kuris tęsiasi jau ketverius metus. Visos veiklos vyksta bet kokiu oru lauke, tikslas yra stengtis suvienyti skirtingų disciplinų mokytojus tam, kad veiklos būtų sujungtos ir susietos iš skirtingų dalykų.
Pagrindinis, vienijantis aspektas – smėlis, vėjas. Mes bendradarbiaujame su Sengirės fondu, todėl bus gilinamasi į skirtingas miško sferas, mikro bei makro procesus. Sieksime, kad moksleiviai, dalyvaujantys šioje programoje mokėtų ir suprastų aplinką ir ją suvoktų“, – programą trumpai pristatė Nidos meno kolonijos atstovės.
Mokinių tėvai turi nuogąstavimų
Ugdymo klasterio pristatyme dalyvavę mokinių tėvai, išklausę visų numatytų veiklų, teigė turintys nuogąstavimų, kad ne visi vaikai bus patenkinti dėl siūlomų dalykų.
„Pirma tokia dilema, kurią mes viduje diskutuojame, tai tas integravimo klausimas – ar tie meninės pakraipos klasteriai tinkamai integruosis į ne meninės pakraipos dalykus?
Antras, labiau iš praktinės pusės – visi suprantame, kad mūsų vaikai ne visi yra arba bus laimingi išgirdę, kad čia „va vėl meniniai dalykai“. Mano mintis arba pasiūlymas yra gudriai pagalvoti, kaip šituos vaikus, kurie sako „aš niekada nebūsiu menininkas“, gebėti įtraukti į šiuos klasterius“, – kilusias mintis išsakė pristatyme dalyvavusi Neringos gimnazijos mokinio mama.
Kaip nurodė programos koordinatoriai, tai yra programos, kurias bus galima pasirinkti. Anot jų, viskas turės būti grįsta geranorišku bendradarbiavimu laisva valia.
