Baltijos jūra besidžiaugiančius žmones liūdina pakrantėse matomas vaizdas – į krantą Pervalkoje, Juodkrantėje ir kitose vietovėse išmestos ruonių gaišenos.
Gaišenų randama įvairiose Baltijos jūros pakrantės vietose
„Labai liūdnas vaizdas. Pervalka, pakeliui į Nidą. Čia jau antras šiandien. Ryte pakeliui į Juodkrantę mačiau prastesnį vaizdą. Ten jau antisanitarija. Nesinori dalintis. Nejaugi niekas jais nesirūpina?“ – Facebook grupėje „Mūsų Neringa“ vaizdais dalijosi moteris.
Komentarų skiltyje pranešdami, kad negyvus ruonius pastebi tiek Palangoje, tiek Smiltynėje minėtos grupės nariai stebėjosi, kodėl pakrantėse matomas toks liūdnas vaizdas.
Rekomenduojame
Jūrų muziejaus jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas naujienų portalui „Kas vyksta Neringoje“ teigė, kad tikslios statistikos, kiek negyvų ruonių šiemet rasta Baltijos jūros pakrantėse, neturi, nes šiuo metu užsiima mažų ruoniukų reabilitacija.
„Iš senų statistikų, dažniausia (aut. past. – ruonių mirties) priežastis – tinklai. Mes negalim garantuoti, nes nepagautas – ne vagis. Tik tiek, kad ruonių lavonų atsiradimas sutampa su stintmečiu ir tada jų būna daugiausiai išmetama į mūsų pakrantes. Galima taip konstatuoti, kad jie visi, greičiausiai, buvo tinkluose“, – komentavo A. Grušas.
Kaip teigė Jūrų muziejaus atstovas, pakrantėse surastus negyvus ruoniukus vėliau surenka įmonės, pasirašiusios sutartis su savivaldybe. Jis įvardijo, kad visus gyvūnų lavonus iš pajūrio surenka VšĮ „Būk mano draugas“ ir „Nuaras“.
„Paskui jie keliauja (jei dar juos galima skrosti) pas mus į centrą, priežasties daugmaž išsiaiškinimui, o visi kiti išvežami utilizuoti“, – patikslino A. Grušas.
Per penkias dienas – 11 ruoniukų gaišenų
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas naujienų portalui teigė negalintis pasakyti, ar į pakrantes išmetamų negyvų ruonių šiais metais padaugėjo, ar sumažėjo. Anot jo, jų randama kiekvienais metais visoje Lietuvos pakrantėje.
„Esam domėjasi ir kokia situacija yra Latvijoje. Ten irgi ne išimtis tų ruonių žuvimas ar kritimas kažkokiu būdu. Čia nėra kažkoks reiškinys, kuris keltų susirūpinimą. Tokia situacija yra kiekvienais metais, nes, kai išmeta į krantą, tiesiog paskambina spec. tarnybom, kad juos kaip gaišenas paimtų.
Kažkada esam bandę nustatyti mirties priežastį, bet mums šito dalyko nepavyko. <...> Gali būti ir natūralios priežastys, natūralios mirtys, gali būti ir kitokios. Šiemet kažkokio ypatingo pablogėjimo nėra pastebima, masinis kritimas nematomas. Palangoje, Klaipėdoje taip pat randama ruonių, turbūt tokia situacija yra ir Neringos krašte“, – „Kas vyksta Neringoje“ sakė V. Marozas.
Nugaišusių ruonių kūnų surinkimu ir utilizavimu Smiltynėje, Klaipėdos rajone ir Klaipėdos žemyninėje dalyje besirūpinančios VšĮ „Būk mano draugas“ įstaigos atstovė teigė, jog surinkti ruonių gaišenų iš pakrančių jau net nesuspėja.
„Per penkias dienas atėjo 11 ruoniukų gaišenų, čia yra tragedija, čia yra baisu, čia yra siaubinga. Būdavo 3-4 per metus, o dabar 11 per penkias dienas. Mes nesuspėjam, mes nusivarėm jau nuo kojų“, – naujienų portalui „Kas vyksta Neringoje“ kalbėjo gyvūnų prieglaudos „Būk mano draugas“ atstovė.
Kaip elgtis pastebėjus ruonį pakrantėje?
Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, nors Baltijos jūroje šeimininkauja jau 10 000 metų, gyvena kolonijomis. Keičiantis Baltijos ekologinei situacijai, vis daugiau šių ruonių pastebima Lietuvos pakrantėje, rašoma Lietuvos jūrų muziejaus internetinėje svetainėje.
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių, sužalotų Baltijos jūros ruonių ir paukščių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi, reabilituojami, o sustiprėję – paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.
Kaip skelbia Lietuvos jūrų muziejus, pakrantėje pastebėjus ruonį, reikėtų pranešti Bendrosios pagalbos centrui, telefono numeriu 112. Bendrosios pagalbos centro darbuotojas informaciją apie pakrantėje rastą ruonį perduoda atsakingiems muziejaus darbuotojams ir už ruonių atgabenimą atsakingai įstaigai VšĮ „Būk mano draugas“, kurie išsiaiškinę lokaciją, organizuoja gyvūno atgabenimą į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.
Pastebėjus ruonį būtina:
– Nevaryti ruonio atgal į vandenį;
– Nešerti gyvūno;
– Neliesti ruonio;
– Apsaugoti ruoniuką nuo šunų ir per daug smalsių žmonių. Lai mažylis ramiai ilsisi. Turint galimybę, sulaukti, kol atvyks pagalba.
Jei pastebėjote negyvą ruonį, prašoma pranešti Jūrų muziejui el. paštu a.grusas@muziejus.lt arba l.lupeikaite@muziejus.lt.
