Nidos pakrantėje pasitiko ne pats maloniausias vaizdas

Kuršių mariose gaišta žuvys / M. Patašiaus nuotr.
Kuršių mariose gaišta žuvys / M. Patašiaus nuotr.

Po truputį įsisiūbuojanti vasara savaitgaliais sutraukia nemažai žmonių, tarp jų ir kauniečių, į pajūrį. Tų, kurie pasirinks Kuršių nerijos perlą Nidą, laukia ne tik įvairūs malonumai, bet ir ne itin gražus vaizdelis marių pakrantėje. Ne tik akiai, bet ir dar kai kam.

Jau daugiau nei savaitę, kai išėję pasivaikščioti jos pakrantėje įrengtu taku, be abejo, pastebės ir prie kranto plūduriuojančias įvairiausių žuvų gaišenas. Vietomis jų guli ne po vieną, o dešimtimis. Net ir varnos, kurioms ši gamtos „dovana“ turėtų patikti, nusukusios galvas bindzena aplink.

Paklausus sutiktų poilsiautojų, kodėl taip atsitiko, daugelis kraipė pečiais ir tik spėliojo. Vieni sakė, kad kaltas vandens užterštumas, kiti – žydėjimas ar deguonies trūkumas vandenyje.

Žūva tik patelės

Rekomenduojame

Smiltynės perkėla / R. Tenio nuotr.
Poilsiautojai Nidoje / R. Tenio nuotr.
Paplūdimys Nidoje ties Grobšto rezervatu / Kas vyksta nuotr.
„Kautros“ autobuso vairuotojas V. Čepaitis neretai būna ir gidu / M. Patašiaus nuotr.

Ir daugelis nežino, kad viskas daug paprasčiau. Mokslininkai teigia, kad žuvų kritimas – natūralus reiškinys. Žuvys po žiemos būna išsekusios, tad atšilus vandeniui, jos tampa aktyvesnės, padidėja medžiagų apykaita.

Ypač prie kritimo prisideda ponerštinis stresas, žuvys būna išsekusios ir tas, kurios būna arčiau kranto, bangos paprasčiau „nužudo“ į pakrantės akmenis.

Toks gamtos dėsnis. Būtent tokią kainą kai kurios patelės sumoka už giminės pratęsimą.

Poilsiautojai siūlo įvairias išeitis

Kai kurie poilsiautojai išvydę šį vaizdelį kaltino atsakingus savivaldybės darbuotojus, kurie, jų manymu, galėtų ar net turėtų, aplinkos tvarkytojams liepti kiekvieną rytą surinkti tas gaišenas.

Viena sutikta moteris net siūlė „originalią“ išeitį jomis tręšti daržus ar medžius.

Užtektų informacinės lentelės

Tačiau abejoju, ar užtektų tam finansų ir žmogiškųjų resursų, nes tai daryti tektų po kiekvienos dienos, kai marių vėjas bei bangos vėl išmestų į krantą „eilinę porciją“ gaišenų.

Esu viso labo tik kaunietis, „eilinis stebėtojas“, tačiau manau, kad būtų tikslingiau ir daug pigiau šiuo laikotarpiu pakrantėje keliose vietose pastatyti informacines lenteles, kuriose ir būtų paaiškinta, kodėl išgaišo žuvys.

Juolab, kad ši „problema“ tęsiasi metai po metų.

Sureagavo ir Neringos meras

Socialinio tinklo Facebook paskyroje dėl liūdno vaizdo marių pakrantėse gegužės 27 d. sureagavo ir Neringos meras Darius Jasaitis, pabrėžęs, kad žuvų kritimas – natūralus gamtos reiškinys, fiksuojamas kasmet.

„Pastebima, kad tai, ką poilsiautojai ir vietiniai gyventojai fiksuoja pastarosiomis dienomis – labiau būdinga vasaros pradžiai. Tačiau šį gegužės mėnesį turime itin šiltus orus, žmonės deginasi paplūdimiuose ne pirmą dieną.

O marių žuvims mums įprastas kalendorinis sezoniškumas nėra aktualus: jautriai reaguojama į momentinius pokyčius“, – teigė D. Jasaitis.

Be to, pasak mero, kiek žuvų išmetama į krantą, – priklauso nuo vyraujančio vėjo. Šiemet jis pučia Neringos link.

„Gal ir susidaro įspūdis, kad šį sezoną žuvų nukentėjo daugiau nei įprasta, bet kaip buvęs žvejys galiu pasakyti, kad yra buvę metų su liūdnesniais vaizdais.

Žuvų gaišenas renkame ir utilizuojame. Už tai atsakinga biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“, – įraše nurodo Neringos meras.

Norite tapti bendruomenės dalimi?

Įveskite savo el. paštą į žemiau esantį laukelį ir sužinokite aktualiausias naujienas pirmieji!

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Dalintis: