Šeštadienio pavakarę Nidoje praeiviai galėjo išvysti įspūdingą, bet prieštaringai vertinamą reginį – didelį būrį kormoranų, apsistojusių šalia prieplaukos. Tikėtina, kad tai – Kuršių nerijos kolonijos paukščiai, kurie čia ieško poilsio ar maisto. Nors gamtininkai teigia, kad didžiųjų kormoranų populiacija Lietuvoje pastaraisiais metais stabilizavosi, šių paukščių plėtra – ypač akivaizdi Juodkrantėje. Čia jų kolonija metai iš metų plečiasi, naikindama medžius ir keisdama kraštovaizdį.
Žvejai neslepia pasipiktinimo – kormoranai, mintantys beveik vien žuvimi, esą smarkiai prisideda prie Kuršių marių išteklių nykimo. Tačiau šiemet Juodkrantėje nuspręsta nesiimti drastiškų priemonių – kormoranų baidymas petardomis ir lizdų šaldymas nebus vykdomas.
Kormoranų kolonija Juodkrantėje
Aplinkosaugininkų duomenimis, Lietuvoje šiuo metu peri apie 9 tūkstančius didžiųjų kormoranų porų. Įskaitant jauniklius, bendras šių paukščių skaičius gali siekti iki 18 tūkstančių individų. Kolonijos išsidėsčiusios įvairiose šalies vietovėse – nuo Kuršių nerijos ir Pajūrio regioninio parko iki Elektrėnų marių, Drūkšių ežero bei Nemuno deltos regioninio parko.
Kormoranų tema – viena iš nuolatinių įtampos židinių tarp gamtininkų, žvejų ir vietos bendruomenių. Vieni šiuos paukščius vertina kaip svarbią ekosistemos dalį, kiti – kaip naikintojus, darančius žalą tiek gamtai, tiek verslui.
