Trečiadienį pristatytas skambus „Nidos bangos” projektas, pagal kurį rekonstruojami palei marių pakrantę esantys, sovietmečiu pastatyti pastatai. Projektinius pasiūlymus parengęs architektas Lukas Rekevičius teigė, jog atsižvelgiant į gyventojų pastabas, rengiant projektą buvo numatytas kur kas geresnis priėjimas prie marių. Visgi daug diskusijų kilo dėl numatomo parkavimo sprendimo.
Viešas susirinkimas įvyko trečiadienį vakare, didžiojoje Neringos savivaldybės salėje. Susirinkę dalyviai buvo informuoti, jog be „Aketuri architektai“ pateikto projekto, buvo gauti ir dar du pasiūlymai.
Du projektinius pasiūlymus pateikė UAB „Inovatyvi architektūra“, vieną – fizinis asmuo.
Visgi minėtus pasiūlymus savivaldybė gavo likus vos kelioms valandoms iki viešinimo pradžios, tad jų peržiūrėti savivaldybės atstovai nespėjo. Į gautus pasiūlymus bus atsakyta raštu.
Rekomenduojame
Projektiniai pasiūlymai teikiami dėl adresu Skruzdynės g. 2 esančio poilsio namų rekonstrukcijos. Nurodomas statytojas – UAB „Demus Nida development“.
Ši bendrovė buvo įsteigta praėjusiais metais ir priklauso dviems naudos gavėjams – Mindaugui Vanagui ir Viktorijai Čijunskytei. M. Vanagas taip pat yra NT projektų kompanijos „Citus“ vadovas.
Kaip jau buvo skelbta, nekilnojamojo turto projektų kompanija „Citus“ Nidoje vykdo projektą „Nidos bangos by CITUS“, kuriame numatomas apartamentų kompleksas. NT vystymas vykdomas trimis etapais.
Trečiadienį pristatyti projektiniai pasiūlymai yra susiję su paskutiniuoju etapu – rekonstruojami du esami, palei marių pakrantę bei greta pirmojo etapo pastato stovintys, sovietmečiu iškilę pastatai (parduodamas plotas – apie 1540 kv. m.).
Pirmojo etapo metu buvo pradėti trijų aukštų pastato, esančio komplekso viduryje, paprastojo remonto darbai.
Vykdomi remonto darbai anksčiau susilaukė nemažai kritikos, nes nors statybos vykdomos pagal „paprasto remonto“ projektą, realiai keičiamas pastato tūris, atsiranda nauji balkonai, stogai, vyksta iš esmės rekonstrukcinio pobūdžio darbai.
Miesto vyriausiasis architektas tuomet aiškino, kad rekonstrukcijos leidimas kol kas neišduotas – esą dabartiniai darbai jo nereikalauja, tačiau politikai tokius teiginius vertino kaip manipuliaciją. Esą kai pastatas bus jau išskaidytas ir išdalintas po gabalėlį, apie bet kokį vientisą projektą bus kalbėti per vėlu.
Tuo tarpu rekonstrukcijos planai anksčiau susilaukė gyventojų kritikos dėl jų požiūriu drastiškai keičiamos marių panoramos, kuri yra saugoma kultūros paveldo.
Be to, vystytojai tvirtino, kad projektas taps ilgalaikės Neringos plėtros pavyzdžiu, padėsiančiu miestui tapti ne tik vasariniu, bet ir ištisus metus gyvuojančiu kurortu. Tačiau jau dabar aiškėja, kad tikrovė stipriai skiriasi nuo pažadų.
Neringos savivaldybės komiteto posėdyje politikai atvirai įvardijo, jog vietoj žadėto viešbučio formuojamas apartamentų projektas. Didelė negyvenamoji patalpa išskaidyta į dešimtis mažų turtinių vienetų – 13, 29 ar 30 kv. metrų ploto – ir jie jau siūlomi pirkti viešai internete.
Žada geresnį praėjimą prie marių
Savo pristatymą architektas L. Rekevičius pradėjo pasakodamas, jog iš pradžių vystytojai norėjo teritoriją išvalyti, tačiau vėliau pasukta rekonstrukcijos keliu.
„Pradėjome dirbti 2023 m., planas buvo išvalyti teritoriją, bet pakeliui vizija pasikeitė, buvo nuspręsta dalį pastatų rekonstruoti“, – trečiadienį sakė architektas. Jis pridūrė, jog šio kelio buvo atsisakyta dėl aplinkosauginių sumetimų, ilgalaikio triukšmo ir taršos, kurią sukelia naujos statybos.
Anksčiau rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai buvo viešinti kelis kartus. Anot architekto, pirmiesiems projektiniams pasiūlymams buvo pritarta, tačiau buvo nuspręsta juos iš esmės pakeisti. Tada buvo surengtas antras viešinimas, vėliau dar šiek tiek pakeitus parengtą projektą, trečiadienį buvo surengtas trečiasis viešinimas.
Pats L. Rekevičius teigė, jog buvo gautos pastabos dėl pastatų atitraukimo nuo marių ir dėl rekonstruojamo stogo.
„Buvo pareikštos pastabos, kad visas marių frontas turi būti viešosios funkcijos, į tai buvo sureaguota, pakeista“, – pabrėžė L. Rekevičius.
Tad atsižvelgiant į gyventojų pastabas, projektiniuose pasiūlymuose buvo padaryti tūrio ir urbanistiniai pakeitimai, dėl ko prireikė dar vieno viešinimo.
Architektas pristatydamas projektą teigė, jog ankstesniuose projektiniuose pasiūlymuose pėsčiųjų praėjimas žemyn link marių buvo daugiau formalus, o dabar apatinis aukštas bus tarsi atvertas.
Planuojama dabartinio pastato ribas šiek tiek atitraukti, kad atsirastų toks praėjimas.
Taip pat naikinama anksčiau planuota rampa, vietoj jos bus įrengiama savotiška apžvalgos aikštelė. Tokie būtų esminiai pakeitimai.
L. Rekevičius pabrėžė, jog projektu siekiama išlaikyti burių tematiką, asimetriją.
Siekiama vengti vienos plokštumos – šalimais sklypo yra nemažai vieno ir dviejų aukštų žvejybinių namelių, o už jų iškyla didesnio aukštingumo poilsio namai.
Kaip žinia, prieš „Nidos bangos“ pastatą yra išlikęs ir vienas molas.
Architektas pastebėjo, jog anksčiau molų buvo ir daugiau, tad projektuotojai svarstė atkurti mariną, ar kažką panašaus. Bet visa tai liko tik pasvarstymais, mat marina nepatektų į esamo sklypo ribą.
Ginčas dėl parkavimo vietų
Naujai projektuojamame požeminiame aukšte numatoma 18 vnt. stovėjimo vietų automobiliams, iš jų 14 vietų skirtos užtikrinti esamą automobilių parkavimo vietų poreikį, 1 vieta skirti užtikrinti pastato poreikius po rekonstrukcijos.
Likusios 10 aut. parkavimo vietų numatomos Skruzdynės g. 1 automobilių stovėjimo aikštelėje – statytojas jau yra išpirkęs vietas aikštelėje.
Būtent dėl šios dalies kilo daugiausiai klausimų.
Viena gyventoja išsakė susirūpinimą, jog įsikūrus naujakuriams, automobiliai šioje aikštelėje nebetilps.
L. Rekevičius tuomet atsakė, jog ši aikštelė jau dabar yra privati, tad čia parkuojasi tie, kurie jau išsipirkę tokią teisę. Esą todėl perpildymo scenarijus nėra labai tikėtinas.
Naujausiems gyventojams šioje aikštelėje taip pat dar nenumatytas servitutas. Dėl to viešo pristatymo metu irgi kelta klausimų – kaip užtikrinti, kad būtų suderinti visų gyventojų interesai?
Visgi buvo atsakyta, jog servituto nustatymas nėra sprendžiamas projektinių pasiūlymų teikimo etape – servitutai nustatomi ne architektų, o sklypo valdytojų sprendimu, tad tai yra jų atsakomybė.
L. Rekevičius taip pat teigė, jog kai kada pirkėjams automobilių aikštelės išvis nereikia, todėl ir sklype įrenginėti didelės aikštelės – neverta.
Kitas pristatyme dalyvavęs vyras teigė, jog kitose valstybėse (pavyzdžiui Japonijoje) projektuojant numatomas ne minimalus, o maksimalus parkavimo vietų skaičius, siekiant išvengti per didelio automobilių srauto.
Kilo ir kitų klausimų
Visgi ne visi projektuotojui užduoti klausimai buvo susiję su parkavimu.
Diskusijų kilo apatiniame aukšte numatomos viešos erdvės, kuri užtikrins praėjimą prie marių.
Keli gyventojai išsakė pastebėjimus, jog yra grėsmė savivaliavimui – o kas nutiks, jei keli gyventojai nuspręs pastatyti vazonus, įsirengs vartelius, ar kitaip bandys apriboti praėjimą?
Į šį klausimą projektuotojas atsakė trumpai.
„Nežinau“, – atsakė L. Rekevičius, paklaustas, kaip būtų galima išvengti tokios situacijos.
Vėliau jis aiškino, jog greičiausiai gyventojų bendruomenė rastų sprendimą. Pavyzdžiui, jei 5 gyventojai nuspręstų pastatyti priėjimą trukdantį vazoną, o 30 gyventojų tam nepritartų, problema būtų išspręsta.
Kita gyventoja pastebėjo, jog Kuršių nerijos vaizdą formuoja ir dailininkų bendruomenė.
Taip ji teigė todėl, jog anksčiau čia įkurtame viešbutyje H. Blodė buvo įkūręs Nidos menininkų kolonija, pirmą kartą suklestėjusi prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
Ji klausė, ar marių pusėje atsispindi dailininkų kodas.
L. Rekevičius atsakė, jog bandymas atstatyti menininkų erdves ten kur jos buvo anksčiau užstatytų marių vaizdą iš daugybės skirtingų kampų. Todėl nuspręsta to nedaryti.
Vietoj to, savotiška „menininkų veranda“ projektuojama apatiniame aukšte.
„Vertinant H. Blodės viešbutį ne kaip architektūrinį kompleksą, o kaip kultūrinį reiškinį – XIX a. pab. – XXa. pirmosios
pusės Nidos menininkų kolonijos vietą, siekiame atkurti šios vietos dvasią, projektuojame „menininkų verandą“. Taip išsaugome verandos prie marių įvaizdį kaip menininkų susibūrimų vietą“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Diskusijos netyla ir savivaldybėje
Skruzdynės g. 2 vykdoma NT plėtra jau kelis kartus buvo aptarta ir Neringos savivaldybėje.
Antradienį vykusiame Neringos savivaldybės Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto posėdyje Komiteto pirmininkas Arūnas Burkšas informavo, kad po ankstesnio posėdžio į jį kreipėsi šio objekto atstovai, norėdami dalyvauti svarstymuose:
„Į mane per administraciją kreipėsi… Nidos Skruzdynės g. 2 – jums aiškiau bus. Buvo laiškas, jie norėjo dalyvauti mūsų posėdžiuose ir komiteto posėdžiuose“, – teigė A. Burkšas.
„Aš pats pasiskambinau duotu numeriu – ten buvo įmonės teisininkas, kuris turi įgaliojimus atstovauti ir kalbėti dėl šitų dalykų“, – sakė komiteto pirmininkas.
Tačiau tuo pačiu buvo aiškiai pasakyta, kad teisė pasisakyti komitete bus suteikta tik tada, kai savivaldybė gaus atsakymus į esminius klausimus.
„Aš įtrauksiu klausimą ir suteiksim žodį tada, kai jūs pateiksite atsakymus į mūsų klausimus dėl to objekto vystymo, matymo ir kokia jo perspektyva“, – pabrėžė A. Burkšas.
Tai reiškia, kad šiuo metu savivaldybė vis dar laukia oficialių, konkrečių atsakymų apie tai, kokios paskirties objektas ten vystomas, kokie leidimai jam taikomi, ar buvo gauti statybos ar veiklos pakeitimai, ar užtikrinama reikiama infrastruktūra (pvz., automobilių stovėjimo vietos).
Prieš pat Velykas vykusiame posėdyje, Biudžeto finansų ir ūkio valdymo komitetas balsavo prieš sprendimo projektą dėl žemės sklypo nuomos, tačiau patys politikai pripažino – sprendimas gali būti simbolinis, nes realūs procesai jau įsibėgėję, o teisinių stabdžių, bent kol kas, nėra.
