Gegužės 17 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, dalyvaudamas Lennarto Merio konferencijoje Taline, paragino imtis ryžtingų ir koordinuotų veiksmų siekiant sustiprinti saugumą Baltijos jūroje.
Pasisakydamas panelinėje diskusijoje „Baltijos jūros saugumas: šešėlinis laivynas sekliuose vandenyse“, Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog Baltijos jūros regionas tampa vis labiau pažeidžiamas augančios Rusijos karinės veiklos ir šešėlinio laivyno, kuriuo siekiama apeiti tarptautines sankcijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Mes turime pripažinti – Baltijos jūra yra mūsų atsakomybė. Privalome imtis iniciatyvos ir veikti bendradarbiaudami su sąjungininkais“, – kalbėjo ministras Budrys.
Ministras išskyrė tris pagrindinius iššūkius – šešėliną laivyną, kuriuo vengdama sankcijų Rusija gabena naftą, neaiškų tarptautinės jūrų teisės taikymą, kuris trukdo efektyviai užtikrinti Baltijos jūros saugumą, bei didėjantį Rusijos aktyvumą Baltijos jūroje, kurį liudija ir pastarasis incidentas Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Rekomenduojame
Pasak K. Budrio, dauguma šešėlinio laivyno tanklaivių neturi tinkamos registracijos, draudimo ar kvalifikuotų įgulų, o tai kelia didelį pavojų tiek aplinkai, tiek jūrinei infrastruktūrai.
„Turime ne tik išplėsti sankcionuotų laivų sąrašą, bet ir suvienodinti sankcijų taikymą tarp ES, JAV ir Jungtinės Karalystės. Šiuo metu mažiau nei pusė sankcionuotų laivų yra sankcionuoti visų šių trijų jurisdikcijų – tai silpnoji vieta, kurią išnaudoja Rusija“, – sakė ministras.
Ministro teigimu, reikia aiškumo ir drąsos veikti. K. Budrys paragino sustiprinti tarptautinių teisinių normų aiškinimą ir taikymą Baltijos jūroje. Pasak jo, būtina sukurti aiškius veikimo protokolus, leidžiančius patikrinti įtartinus laivus, ypač tuos, kurie plaukioja be vėliavos – tai reiškia, jog jie neturi jokios teisinės jurisdikcijos.
„Jei tarptautinė teisė leidžia mums veikti – turime tai aiškiai apibrėžti ir taikyti. Nežinomybė tik skatina pažeidėjus elgtis drąsiau“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie karinį aspektą, Budrys atkreipė dėmesį į neseniai įvykusį incidentą, kai Rusijos naikintuvai lydėjo tanklaivį Jaguar ir trukdė Estijos institucijoms atlikti patikrinimą. Tokie veiksmai, pasak ministro, rodo Rusijos pasirengimą naudoti karinę jėgą net ir civilių laivų apsaugai, kas stipriai padidina regiono įtampos lygį, todėl būtina išplėsti NATO misiją Baltijos jūroje.
„Turime ne tik tęsti NATO misiją Baltijos jūroje – „Baltic Sentry“ – bet ir ją išplėsti. Didėjanti šešėlinio laivyno veikla reiškia ir didesnę karinę riziką“, – sakė K. Budrys.