Komiteto posėdyje – aštuonios valandos ginčų dėl Neringos ateities: virsta vasarviete

Prieš pat Velykas surengtas Neringos savivaldybės tarybos biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto posėdis, kuriam vadovavo Arūnas Burkšas, užsitęsė beveik 8 valandas. Panašu, kad Neringos politikai kiekvienu klausimu pasiryžę diskutuoti negailėdami nei laiko, nei jėgų.

Itin aršios diskusijos užvirė dėl žvejų mokesčių, laivų veiklos reglamentavimo ir pastatų rekonstrukcijos teisėtumo.

Tarybos nariai piktinosi selektyviu taisyklių taikymu – kai vietiniai baudžiami už centimetrinius tvorų nukrypimus, o vystytojai stato apartamentus be aiškių leidimų. Posėdyje buvo pabrėžta, kad miestas rizikuoja tapti sezoninių rezidencijų vieta, prarasdamas nuolatinę bendruomenę, viešbučius ir viešą interesą.

Nors galutiniai sprendimai dėl lengvatų žvejams atidėti, posėdis išryškino giluminę problemą: miestas stokoja kompleksinio požiūrio į vystymą, o sprendimus priimančiųjų rankos neretai surištos tarp institucinių spragų ir teisinių landų.

Rekomenduojame

Smiltynės perkėla / R. Tenio nuotr.
Gitanos blynai su svečiais / V.Pilkausko nuotr.
Jonas Šatas / Modesto Patašiaus nuotr.
Renginiai Neringoje

Parkavimo problemos

Neringos savivaldybės komiteto posėdyje nemažai dėmesio sulaukė gyventojams ir verslui aktualūs parkavimo klausimai. Politikų diskusijose atsiskleidė, kad dabartinė leidimų tvarka kelia painiavą, o sezoniškumas dar labiau paaštrina problemas.

Svarbiausia problema – ribotas leidimų skaičius vienai šeimai. Nors praktikoje gyventojai turi daugiau nei du automobilius, tvarka leidžia išduoti leidimus tik dviem. Dėl to žmonės kreipiasi dėl išimčių, bando derėtis dėl papildomų galimybių – tai rodo, kad tvarka neatitinka realių poreikių. Verslo atstovai susiduria su kita dilema – neturėdami nuosavos žemės ar aikštelės, jie neturi kur statyti automobilių. Siūlyta svarstyti galimybę sudaryti sąlygas gauti papildomus leidimus tam tikrose viešose aikštelėse.

Parkavimo pažeidimai prie jūros / Kas vyksta nuotr.
Asociatyvi / Kas vyksta nuotr.

Akcentuota ir tai, kad didžioji dalis problemų iškyla tik trumpą laikotarpį – vasaros savaitgaliais. Tarybos narių nuomone, tai kelia klausimą, ar verta griežtai reguliuoti parkavimą ištisus metus dėl kelių įtemptų savaičių.

Pristatyta ir informacija apie parkavimo infrastruktūrą – artimiausiu metu atsivers keli nauji plotai. Kuršių gatvės aikštelėje, kurią valdys „Unipark“, planuojama apie 500 mokamų vietų su vienodu tarifu visiems. Vėtrungių gatvėje numatyta laikina aikštelė, o Pamario g. 55 aikštelė iš mokamos tapo nemokama gyventojams. Vis dėlto buvo išreikštas susirūpinimas, kad leidimų sistema nėra aiški – gyventojams ne visada aišku, kaip ir kodėl vieniems leidžiama, o kitiems – ne. Kai kurie tarybos nariai pažymėjo, kad nėra formalių leidimų – tiesiog daromas įrašas elektroninėje sistemoje, kas sukelia nepasitikėjimą.

Kritiškai įvertintas ir kelio ženklinimas – kai kuriose vietose žymima, jog parkavimas nemokamas, tačiau žmonės vis tiek sumoka, nes bijo baudos arba tvarkos nesupranta.

Triukšmingos statybos prie marių

Vienu iš labiausiai emocijų sukėlusių klausimų komiteto posėdyje tapo gyventojų ir politikų susirūpinimas dėl triukšmingų statybų Kuršių marių pakrantėje. Diskusijos dalyviai pripažino – kurortinis miestas vis labiau virsta statybų aikštele, o triukšmas tapo kasdienybe net pačiose jautriausiose vietose.

Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad ne tik vietos gyventojai, bet ir atvykę poilsiautojai reiškia nepasitenkinimą. Politikai pasakojo sulaukiantys laiškų, komentarų ir nusiskundimų, kad „vietoj pažadėto ramaus poilsio gamtos prieglobstyje, žmonės atsiduria tarp kranų, betono maišyklių ir nuolat girdimo statybininkų triukšmo“.

„Žmonės planuoja savo atostogas Neringoje kaip poilsį nuo miesto triukšmo, o realybėje gauna tą patį triukšmą – tik fone Kuršių marios“, – buvo pastebėta. Tai, pasak komiteto narių, ne tik mažina atvykstančių svečių pasitenkinimą, bet ir kelia riziką pažeisti kurorto įvaizdį, kuris ilgus metus buvo siejamas su tyla, harmonija ir gamtos artumu.

Tarybos nariai išsakė aiškią poziciją – būtina ieškoti būdų, kaip sumažinti poveikį kasdieniam gyvenimui, kartu nesustabdant miesto plėtros. Vienas iš siūlymų buvo nustatyti aiškų laikotarpį – pavyzdžiui, nuo birželio iki rugsėjo – kai triukšmingi statybos darbai būtų draudžiami arba ribojami laike. Tai, pasak politikų, leistų išlaikyti kurorto rekreacinę funkciją sezono metu.

Taip pat siūlyta stiprinti savivaldybės kontrolės mechanizmus, kad būtų galima efektyviau užtikrinti statytojų pareigą laikytis viešosios tvarkos. Kai kurie rangovai, anot tarybos narių, elgiasi agresyviai – ne tik kelia triukšmą, bet ir palieka netvarką, o tai kenkia bendruomenės pasitikėjimui savivalda. Tuo pačiu keliama būtinybė užtikrinti didesnį viešumą – siūlyta organizuoti diskusijas su bendruomene prieš pradedant reikšmingus projektus, ypač jautriose teritorijose, tokiose kaip Kuršių marių pakrantės.

Galiausiai, buvo iškelta mintis, kad būtina iš naujo įvertinti statybų poveikį Neringos – UNESCO pasaulio paveldo objekto – statusui. Politikai klausė, ar dabartiniai plėtros procesai dera su šiuo unikaliu statusu ir ar pakankamai įvertinamas poveikis ne tik gamtinei, bet ir socialinei aplinkai.

Nors dalis narių pripažino, jog visiškai sustabdyti vystymosi neįmanoma, bendras sutarimas buvo aiškus – būtina rasti pusiausvyrą tarp investicijų ir gyvenimo kokybės. Tik taip galima išsaugoti Neringą kaip išskirtinį, ramų ir orų kurortą tiek jo gyventojams, tiek visiems jį mylintiems svečiams.

„Nidos bangos“ : idėja buvo graži, bet kuo ji virto?

Prieš metus Nidos bendruomenei buvo pristatyti įspūdingi planai – rekonstruoti legendinius poilsio namus „Nidos banga“, paverčiant juos visus metus veikiančiu viešbučiu su SPA centru, restoranais ir aukštos kokybės paslaugomis. Vystytojai tvirtino, kad projektas taps ilgalaikės Neringos plėtros pavyzdžiu, padėsiančiu miestui tapti ne tik vasariniu, bet ir ištisus metus gyvuojančiu kurortu. Tačiau jau dabar aiškėja, kad tikrovė stipriai skiriasi nuo pažadų.

Neringos savivaldybės komiteto posėdyje politikai atvirai įvardijo, jog vietoj žadėto viešbučio formuojamas apartamentų projektas. Didelė negyvenamoji patalpa išskaidyta į dešimtis mažų turtinių vienetų – 13, 29 ar 30 kv. metrų ploto – ir jie jau siūlomi pirkti viešai internete. Kartu aiškėja, kad statybos vykdomos pagal „paprasto remonto“ projektą, nors realiai keičiamas pastato tūris, atsiranda nauji balkonai, stogai, vyksta iš esmės rekonstrukcinio pobūdžio darbai.

Tarybos nariai kritikavo, kad taip elgdamiesi vystytojai iš esmės apeina įstatymus. Miesto architektas paaiškino, kad rekonstrukcijos leidimas kol kas neišduotas – esą dabartiniai darbai jo nereikalauja. Tačiau politikai tai vertino kaip manipuliaciją – kai pastatas bus jau išskaidytas ir išdalintas po gabalėlį, apie bet kokį vientisą projektą bus kalbėti per vėlu.

Dar didesnį susirūpinimą sukėlė parkavimo klausimas. Komiteto nariai klausė: kur stovės šių naujųjų apartamentų savininkų automobiliai? Projekte nebuvo sukurta jokia nauja aikštelė. Vietoj to, gyventojams siūloma „įsigyti“ vietas netoliese esančiose buvusiose valstybinėse aikštelėse.

„Tai – viešosios erdvės. Jos skirtos miestui, o ne tam, kad vystytojas jas naudotų kaip privataus projekto dalį“, – sakė viena tarybos narė.

Kiti pabrėžė, kad tai rodo visišką neatsakomybę – viešbučiui infrastruktūra būtų būtina, bet apartamentų pardavimui pakanka tik patalpų ir reklamos.

Nidos bangos rekonstrukcija / Kas vyksta nuotr.
Nidos bangos rekonstrukcija / Kas vyksta nuotr.

Dar viena posėdyje aiškiai įvardinta problema – savivaldybės silpnumas. Pasak tarybos narių, vystytojai naudojasi aukštos kvalifikacijos architektais, teisininkais, o savivaldybė dažnai lieka tik formaliai tvirtinanti sprendimus institucija, kuri neturi pakankamai priemonių gintis. Nariai ragino kreiptis į Vyriausybę, Seimą ir aplinkosaugos institucijas, kad tokie atvejai neliktų be sistemos peržiūros.

Komitetas galiausiai balsavo prieš sprendimo projektą dėl žemės sklypo nuomos, kuris būtų legalizavęs naujai išskaidytų patalpų naudojimą. Tačiau patys politikai pripažino – sprendimas gali būti simbolinis, nes realūs procesai jau įsibėgėję, o teisinių stabdžių, bent kol kas, nėra.

Ši istorija tampa platesniu klausimu: ar Neringa dar turi kurorto viziją, ar po truputį virsta privačių apartamentų miestu, kuriame nebelieka vietos nei gyventojams, nei dirbantiesiems, nei atvykstantiems ne tik vasarai? Tarybos nariai vieningai sutarė – jeigu tokia praktika taps norma, Nida praras savo tapatybę ir taps tiesiog kelių mėnesių vasarviete.

Norite tapti bendruomenės dalimi?

Įveskite savo el. paštą į žemiau esantį laukelį ir sužinokite aktualiausias naujienas pirmieji!

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Dalintis: