Baltijos jūros dugne aptiktas nuskendęs laivas (foto)

Baltijos jūros dugne aptiktas nuskendęs laivas / „Ignitis renewables“ nuotr.

Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant tyrimus planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje Baltijos jūroje, aptiktas nuskendęs laivas.

Nors iš pradžių buvo spėliota, kad tai gali būti natūralus moreninių uolienų darinys, detalesni nuotoliniu būdu valdomu povandeniniu aparatu atlikti tyrimai išsklaidė visas abejones – jūros dugne iš tiesų guli nuskendęs laivas.

Kaip rašoma „Ignitis“ pranešime žiniasklaidai, 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas guli 38 metrų gylyje.

„Maždaug 120 kv. kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas jūrinio vėjo energetikos vystymui, detaliai niekuomet nebuvo tirtas, todėl šiuo metu atliekami tyrimai yra svarbūs ne tik energetikos sektoriui, bet ir Lietuvos mokslo bendruomenei, kuriai esame įsipareigoję perduoti surinktus duomenis“, – sako jūrinio vėjo parką „Curonian Nord“ vystančios „Ignitis renewables“ projektų vadovas, atsakingas už jūros tyrimus Dainius Stepanonis.

Rekomenduojame

Poilsiautojai Nidoje / R. Tenio nuotr.
Poilsiautojai Nidoje / R. Tenio nuotr.

Pasak jo, šiuo metu surinkti duomenys rodo, kad Baltijos jūros dugne aptiktas laivas neturi didelės istorinės vertės, netrukdys vėjo elektrinių projekto vystymui, tačiau mokslininkams šis radinys vis tiek suteikia papildomų žinių apie tai, kokie laivai plaukiojo mūsų šalies teritoriniuose vandenyse ir kokiems tikslams jie buvo naudojami.

Pagal šiuo metu surinktus duomenis galima nustatyti tik apytikslį laivo amžių, o daugiausia informacijos suteikia korpuso dangos suvirinimo būdas. Bandant nustatyti laivo tipą gali padėti korpuso matmenys ir proporcijos bei vairo menčių tvirtinimo forma.

Iš visų šių duomenų galima spręsti, kad Baltijos dugne gulintis laivas veikiausiai buvo pagamintas ne seniau nei XX a. šeštojo dešimtmečio viduryje, kadangi tuo metu korpuso dangos virinimas pakeitė metalinio karkaso laivų dengimo kniedėmis technologija. Laivo dydis ir proporcijos panašios į tralerio tipo laivus, kokie Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse buvo statomi nuo XX a. septintojo dešimtmečio.

Traleriai daugiausia buvo naudojami žvejybai, tačiau jų pagrindu taip pat buvo statomi mokslinių tyrimų, hidrografiniai, civiliniai ir kariniai laivai. Traleriai taip pat buvo naudojami žvalgybinei veiklai.

„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje. Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Norite tapti bendruomenės dalimi?

Įveskite savo el. paštą į žemiau esantį laukelį ir sužinokite aktualiausias naujienas pirmieji!

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Dalintis: