Mūsuose tie, kas keliauja po pasaulį, kartais pasako – jei tu buvai Paryžiuje ir nebuvai Eifelio bokšte, vadinasi šiame meilės mieste nebuvai. Tą patį kai kas pasako ir apie mūsų Palangą bei jos tiltą. Na, o kalbant apie Nidą, drąsiai galima pasakyti – jei jūs buvote šiame Neringos perle ir nesilankėte legendiniame bare „Purvynė“ bei neragavote Roberto Reklaičio austrių, vadinasi jūs Nidoje nebuvote. Ir tai ne tušti žodžiai.
Robertą norėjau pakalbinti dar paskutinėmis vasaros dienomis, tačiau vakarop atėjęs į barą supratau, kad tai „žydra svajonė“. Poilsiautojai ėjo vienas po kito ir visi, aišku, norėjo paskanauti šių jūros gėrybių, tad supratau, kad pokalbiui reikalingo maždaug pusvalandžio jis tikrai neturės.
Sutarėme susitikti pirmomis rugsėjo dienomis, kai sumažės poilsiautojų. Pagaliau susėdome baro lauko terasoje. Net būrelis žuvėdrų atskrido paklausyti mūsų pokalbio…
Randa laiko ir pabendravimui
Rekomenduojame
– Robertai, kiek teko matyti socialiniuose tinkluose, tu esi tikra Nidos žvaigždė, vos ne kiekvienas čia atvažiavęs privalo ateiti į „Purvynę“ paragauti austrių ir be abejo su tavimi įsiamžinti, o vėliau tai paskelbti socialiniuose tinkluose.
– (juokiasi) Na, yra dalis tiesos, aš gi negaliu žmonėms uždrausti to daryti. Specialiai tikrai to nesiekiau. Dirbu savo darbą iš širdies ir tai, matyt, žmonės mato ir jaučia. Daugelis lankytojų į mane kreipiasi vardu, aš žinau jų istorijas, kuo gyvena. Pasikalbame nuo širdies ir tai žmonėms, matyt, patinka.
– Žinau, kad tavo „Facebook“ drauguose yra ir prezidentas Gitanas Nausėda. Ne kiekvieną jis priima į šią savo „kompaniją“. Ar buvo šiemet jis čia?
– Dar nebuvo, bet meras Darius Jasaitis kartą jo telefonu paklausė, ar jis atvažiuos vieną kartą pažiūrėti, kuo gyvena Nida. Prezidentas jam atsakė, kad tikrai atvažiuos, ir ne tik dėl Nidos reikalų, bet ir paragauti mano austrių.
Yra čia buvęs ne vienas politikas. Šiemet čia buvęs europarlamentaras Petras Auštrevičius sakė, kad mano austrės daug skanesnės nei Briuselyje. Tą patį sakė ir ledo ritulininkas Dainius Zubrus, jų ragavęs daugybėje pasaulio šalių.
Rado kelis perlus
– Kiek žinau, Nidoje pradėjai šį austrių verslą prieš septynerius metus. Kaip žmonės priėmė šį neįprastą mūsuose delikatesą? Sprendžiant iš austrių kiautų kalno prie tavo „darbo stalo“, jos gana populiarios?
– Žmonėms patinka paskanauti šių jūros gėrybių. Aišku, reikia ir žinoti, kokios austrės kokybiškos, kokios ne, kaip jas tinkamai paruoši. Šių paslapčių pradžioje mokiausi Japonijoje, vėliau Prancūzijoje, kur gavau sertifikatą.
– Esi išgliaudęs tūkstančius austrių. Gal pavyko ir perlą rasti?
– Esu – tris. Prancūzų spauda rašo, kad perlą galima rasti kartą, iš 20 tūkstančių austrių.
– O, tai gal neverta čia vargti ir juos pardavęs galėtum pailsėti..?
– Nemanau, kad jie labai išskirtiniai ir brangūs. Dar nesu nunešęs vertinti specialistui.
Suvalgo milžinišką kiekį
– Kiek per dieną poilsiautojai suvalgo austrių? Sprendžiant iš jų kiautų kalno prie baro, tai tikrai milžinišką kiekį?
– Jei geras oras, tai per dieną apie 500, o per mėnesį – apie 15 tūkstančių. Žinau, kad ne kiekvienas Prancūzijos baras ar kavinė tokiu skaičiumi gali pasigirti.
– O pats dažnai paragauji austrių?
– Nesakyčiau, kad dažnai, bet paragauju. Dažniausia tada, kai užsisakau naujas rūšis.
– Kokia jų nauda žmogaus organizmui?
– Austrės yra dietinis produktas, jame daug naudingų žmogui mineralų. Gali jų suvalgyti net dešimt ar daugiau ir tikrai neapsunksi, jis labai gretai suvirškinamas.
Ypatingai paminėjo gimtadienį
– Gal yra koks nors poilsiautojo pasiektas rekordas?
– Yra ne vienas žmogus čia sukirtęs iškart 30 ir daugiau austrių.
– Geras, ir nieko jiems neatsitiko..?
– Nieko. Gi jau sakiau, kad organizmas jas labai lengvai įsisavina.
– Ar buvo kokių nors išskirtinių lankytojų?
– Yra dar buvęs vienas toks atvejis, kai paskambinęs telefonu vaikinas užsakė 24 austres ir butelį tikro šampano. Maniau, kad ateis kompanija, bet jis atėjo vienas. Paaiškėjo, kad tam vaikinui tądien sukako 24 metai ir taip jis nutarė paminėti savo gimtadienį. Dar atsinešė kažkokią knygą, kurią skaitė visos tuos savo puotos metu.
Saugosi nuo padirbinių
– Austrė, austrei nelygu. Yra jų daugybė veislių, kurios populiariausios mūsuose?
– Taip, pas mus galima paragauti įvairių rūšių, tačiau pačios populiariausios – Roberto ir Gillardeau. Pastarosios yra gerokai didesnės ir mėsingesnės, jas, tos srities specialistai, atrenka prekybai rankomis. Kad nebūtų padirbinių, ant kiekvienos austrės kiauto lazeriu net išgraviruojamas firmos ženklas (rodo tokią austrę su logotipu – M. P.).
– Girdėjau, kad Prancūzijoje austrės labai mėgiamos rytais, po triušmingo vakarėlio?
– Tikra tiesa. Jei mūsuose neretai tokiais atvejais praktikuojama suvalgyti kopūstienės, prancūzai sukerta 12 austrių.
– O vyriškumui padidinti jos padeda..?
– Nuliūdinsiu vyrus, bet ne. Ne aš, bet mokslininkai tai nustatė. Nors ką gali žinoti…(šypsosi)
Planuoja dirbti ir kitais metais
– Prie baro yra lentelė, kurioje parašyta, kad tai tavo kaip ir vardinė automobilio stovėjimo vieta. Prisipažinsiu, nieko panašaus Nidoje neteko matyti.
– (juokiasi) Nesu aš joks išskirtinis, čia toks reklaminis triukas.
– Sezonas tuoj baigsis, ką veiki „ilgais žiemos vakarais“ namuose Kauno rajone, Kačerginėje, kur dabar gyveni?
– Turiu įvairios veiklos. Viena iš jų – turiu įmonę, kuri gamina ir prekiauja įvairiausius inkiliukus, taip pat tenka padirbėti įvairiose šeimos šventėse.
– Planuoti ateitį gana slidus reikalas. Ar kitais metais poilsiautojai vėl išvys tave Nidoje?
– Čia, kur dabar mes įsikūrę, planuojamos didelės statybos, tačiau mūsų jos smarkiai nelies. Yra visokių planų, galbūt net dalį veiklos perkelsime ant vandens.
– Ačiū už skirtą laiką pokalbiui, jau matau keli poilsiautojai tavęs laukia prie kiautų kalno. Nesakau sudie, o iki pasimatymo kitą vasarą.