Šią vasarą ne vienas poilsiautojas nusistebėjo, kad gamtos sargai tiesiog vaiko žmones iš išskirtinio paplūdimio, nors pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro aktualius duomenis, poilsiautojai gali jame būti. Pagal Geoportal.lt duomenis, į Grobšto gamtos rezervato teritoriją nepatenka didelė smėlėto paplūdimio dalis, ji yra maždaug 2 km ruože ir ribojasi su Rusijos siena. Poilsiautojams be Valstybinės sienos apsaugos tarnybos išduoto leidimo draudžiama eiti likus kilometrui iki sienos ribos. Tikslias rezervato ribas galima matyti Geoportal.lt Android aplikacijoje.
Pastebėjęs šią situaciją ir neradęs kalbos su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – Direkcija) darbuotojais, Neringoje nemažai laiko praleidžiantis žurnalistas Juras Jankevičius nusprendė šia situacija pasidomėti plačiau ir kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kad ji pateiktų išaiškinimą, kaip šioje išskirtinėje Nidos vietoje yra iš tikrųjų ir kokie teisės aktai šiuo metu galioja, poilsiautojams galima čia būti ar ne. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog taisyklės, kur galima eiti pakeistos dar praėjusiais metais, o Direkcija klaidinančius stendus pakeitė tik praėjus metams.
„Kai matai, kad Direkcija vykdo edukacijas, šviečiamąją veiklą yra puiku, bet staiga viskas pakrypsta draudimų link, bet parkas sau leidžia reguliuoti renginius, vaiko žmones, padedančius užpakalius ant paplūdimio smėlio, toleruoja taisykles pažeidžiančius automobilius prie Mirusių kopų, ir kodėl ta kopų prižiūrėtoja negali dirbti prie kopų ir įspėti vairuotojus, kurie palieka automobilius ant žalios vejos“, – pasakoja J.Jankevičius.
Rekomenduojame
Vyras pasakoja, kad Baltijos jūros pakrantėje, paplūdimyje ties Grobšto gamtos rezervato riba buvo pastatyti 4 ženklai „Eiti draudžiama“ ir stendas su informacija, esą galima eiti tik drėgnąja pakrantės dalimi, nors Parko nuostatuose nurodyta, kad „leidžiama eiti Baltijos jūros paplūdimio dalimi, esančia tarp jūros kranto linijos ir kopagūbrio papėdės“.
Taip pat, Geoportal.lt skelbiamais duomenimis, Naglių ir Grobšto gamtos rezervato vakarinė riba daugelyje vietų nesiekia faktinės Baltijos jūros kranto linijos, kai kur nuo jos nutolsta iki maždaug 10-30 metrų, tad poilsiautojai gali čia leisti laiką. Naudojantis šia programėle būnant vietoje galima tiksliai matyti, kur rezervato ribos, o kur ne.
J.Jankevičius pastebėjo, kad šią vasarą vos ne kiekvieną dieną Direkcijos darbuotojai vykdė patikrinimus, kabinėjosi prie poilsiautojų, prisėdusių ar prigulusių atsikvėpti rezervatui nepriklausančioje pakrantės dalyje, fotografavo juos, reikalavo palikti šį paplūdimio ruožą. Jis teigia, kad prižiūrėtojai net nenorėjo pažiūrėti į geoportal.lt programėlę, kuri pagal buvimo vietą rodo, kad tai ne rezervato teritorija.
Direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus Vyriausiasis specialistas Modestas Bružas portalui „Kas vyksta Neringoje“ komentavo, kad nuo praėjusių metų liepos pasikeitus teisės aktams, kuomet buvo leidžiama eiti tik drėgnąja paplūdimio dalimi, šiuo metu leidžiama eiti Baltijos jūros paplūdimio dalimi, esančia tarp jūros kranto linijos ir kopagūbrio papėdės ir kad nėra specialiai nustatyta, kas draudžiama šiame rezervato paplūdimyje.
„Atsakant į Jūsų klausimą, iki šiol žmonėms yra draudžiama rezervate esančiame paplūdimyje užsiimti kita veikla nei ėjimas juo, t.y., gulėti, sėdėti, kasti smėlyje duobes, statyti palapines ir kt. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose nėra nurodyta, kad žmonės gali „būti“ paplūdimyje, o tik juo eiti“, – sakė M.Bružas.
Saugomų teritorijų tarnyba taip pat informavo, kad su Direkcijos darbuotojais jau atnaujino rezervatų riboženklius su patikslinta informacija, kad Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose „galima eiti paplūdimio dalimi, esančia tarp jūros kranto linijos ir kopagūbrio papėdės“.
Tarnyba rašte atkreipia dėmesį, kad faktinė jūros kranto linija yra dinamiška ir nuolat kinta, joje vyksta intensyvūs ardymo ir akumuliacijos procesai.
Teigiama, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai vienur rezervatas yra jūroje, kitur riba atitolusi nuo kranto. Šioje vietovėje susiduriama su netipine rezervatų ribų ženklinimo situacija, tad siekiant užtikrinti riboženklių įrengimo vietų atitikimą oficialioms Grobšto ir Naglių gamtinių rezervatų riboms, įregistruotoms Saugomų teritorijų valstybės kadastre, ypač turizmo sezono metu, reikalinga periodiškai perstatyti riboženklius ar įvertinti galimybes juos įrengti racionalesnėse vietose, kur ženklai nebūtų nuplaunami jūros bangų ir kuo aiškiau informuotų žmones apie lankymosi rezervate sąlygas ir saugomos teritorijos ribas.
Tarnyba teigia, kad jai ši problema žinoma ir bus ieškoma būdų, kaip ją spręsti.
„Direkcijos kopų prižiūrėtojams ši informacija yra perduota, vykdant prevencinę veiklą bus siekiama dar tiksliau įvertinti oficialias rezervatų ribas. Tuo pačiu tikimės saugomų teritorijų lankytojų sąmoningumo ir geranoriškumo bendraujant ir bendradarbiaujant su prevencinę veiklą vykdančiais saugomų teritorijų darbuotojais, ypač šalia pačių jautriausių gamtinių teritorijų“, – rašoma pateiktame atsakyme.
Direkcija teigia, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke gamtiniai rezervatai įsteigti natūralių gamtinių procesų apsaugai ir stebėsenai, smėlynų buveinių apsaugai ir palaikymui ir t.t. Grobšto gamtinio rezervato paplūdimio sandūroje su apsauginiu kopagūbriu yra Europos Bendrijos svarbos užuomazginių kopų buveinė.
Tai pradinė kopų stadija, kuri natūraliai susiformuoja tik tuose paplūdimiuose, kuriuose nevyksta intensyvi rekreacija. Taip pat pasitaiko atvejų, kad rezervate esančiame paplūdimyje poilsiaujantys ir ilgesnį laiką jame praleidžiantys asmenys, gamtinius reikalus eina atlikti ant apsauginio kopagūbrio arba už jo pajūrio palvėje, taip teršdami saugomą teritoriją.
