Pastaraisiais mėnesiais pamariu vaikštančių poilsiautojų dėmesį traukia į nedidelę aikštelę šalia meksikietiškos virtuvės restorano „Sofa de Pancho“ nusileidęs lėkštę primenantis objektas. Gegužę Nidoje įkurdinta Antano Gerliko sukurta skulptūra „Neatpažintas skraidantis objektas (NSO)“ leidžia patirti nežemišką energiją.
„Pati mintis kilo parodoje, turėjo būti šis objektas vestibiulyje. Paprašė sukurti atsisėdimo baldą ir pagalvojau, kad NSO ir vestibiulis yra tobula sinergija. Atsisėdi, nesupranti ant ko ir tik atsitraukęs pamatai, kad kažkokia keista forma, kad gal panašu į lėkštę“, – apie kilusią lėkštės formos idėją kalbėjo jos autorius A. Gerlikas.
Anot kosminio objekto kūrėjo, šią mintį taip pat paskatino istorija apie tai, kad 2017 metais astrofizikai pastebėjo į Saulės sistemą įskridusį tarpgalaktinį kūną.
„Kas nustebino astrofizikus, kad jis išskridęs iš saulės sistemos padarė posūkį. Kas yra visiškai nebūdinga kažkokiam kūnui, kuris skrenda viena trajektorija. Nepaveiktas kūnas toliau skrenda, o šis padarė gan didelį posūkį. Tai tada pradėjo vystytis kalbos, kad tai buvo kažkoks nežemiškos kilmės objektas“, – pasakojo A. Gerlikas.
Rekomenduojame
Gaminta lyg valgomoji lėkštė
Kūrėjas paaiškino, jog šiai skulptūrai buvo naudotas specifinis betonas, skirtas tiltų statybai, o procesas primena valgomųjų lėkščių gamybą.
„Jis pritaikytas buityje. Jeigu liejame tokio mastelio kūrinį, tai jau skaitosi kaip tam tikra buitis. Jis yra 50 kartų tvirtesnis ir lankstesnis už įprastą betoną. Tik įdėta jo spalva.
Lėkštė pagaminta mūsų valgomų lėkščių gamybos metodu. Pagaminti nuo nulio šį kūrinį gali užtrukti ir keletą mėnesių. Jis didelis objektas, sunkūs peiliai naudojami kūrybos procese, todėl ant jo ir matosi tokios žymės. Nenorėjau poliruoti, taip daug geriau atrodo“, – apie kūrybos procesą pasakojo A. Gerlikas.
„Noewe Foundation“ Nidai turi daugiau planų
A. Gerliko kūrinį 2023 m. įsigijo „Noewe Foundation“ ir nusprendė, kad jis puikiai įsikomponuoja šioje Nidos erdvėje.
„Meno kūriniai galerijose tarsi susakralinami – jų negalima liesti, lieka tik pagarbiai iš toliau žiūrėti. Tačiau menas gali būti visur. Profesionalūs meno kūriniai, supantys mus kasdienybėje, skatina kūrybiškumą įvairiose srityse.
Prie Antano Gerliko skulptūros galima liestis, galima ant jos užlipti ar prisėsti, nejaučiant fizinės skirties tarp objekto ir žiūrovo – tai skatina meno edukaciją, kuri natūraliai įsilieja į kasdienį gyvenimą“, – naujienų portalui „Kas vyksta Neringoje“ komentavo „Noewe Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė.
Fondo direktorė atskleidė, jog ateityje norima Nidoje atverti šiuolaikinio meno muziejų MoCA Nidoje (Museum of Contemporary Art Nida).
„Pastebėjome, kad daugelyje pasaulio šalių jau senokai įsitvirtinusi strategija privačius meno muziejus įkurdinti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, taip plečiant tiek turizmo sienas, tiek ir užsiimant kultūrinės edukacijos sklaida už sostinių ir didžiųjų miestų ribų.
Manome, kad to trūksta Lietuvoje, tad norėtume plėsti mūsų regiono kultūrinį žemėlapį ir įkurdinti stiprią šiuolaikinio meno instituciją viename iš svarbiausių kurortinių traukos centrų – Nidoje, taip pritraukdami ne tik lietuvių, bet ir turistų iš kitų šalių dėmesį“, – teigė U. Bužinskaitė.
Praeivius link objekto traukia nežemiška galia
Restorano „Sofa de Pancho“ savininkas Rimvydas Bartkus pastebi, jog praeivius šis NSO traukia lyg jis spinduliuotų kosmiška galia.
„Dabar ta lėkštė tapo tokiu aktyviai lankomu objektu netiesiogiai, bet tiesiogiai. Kas prie jos sustoja pasižiūrėti, kas batus užsirišti, kas nusifotografuoti, kas pasėdėti, kas lentelę paskaityti. Tą lentelę, skaičiavau vidurkį, tai pusantros minutės praleidžia paskaitymui, susipažinimui“, – apie kieme nusileidusią skraidančią lėkštę kalbėjo R. Bartkus.
Pašnekovas rekomenduoja ant lėkštės pasėdėti bent 20 minučių jos energijos pajutimui bei aplinkinių garsų išgirdimui.
„Kodėl skraidanti lėkštė? Nes Nida tokia… Kai į Parnidžio kopą nueini, tai atrodo iš kosmoso čia viskas. Dykumos, smėlis…“ – mintimis dalijosi R. Bartkus.
Restorano savininkas džiaugiasi, kad šiai skulptūrai pasirinkta būtent ši aikštelė, nes ji daugelį metų stovėjo tuščia, nebuvo idėjų kaip ją įveiklinti.
„Kaip geras draugas sakė, dabar ji tapo neatpažintų skraidančių objektų nutūpimo aikštele“, – džiaugėsi R. Bartkus.
Tarpgalaktiniai pojūčiai
Šalia skulptūros esanti informacinė lentelė ne tik nurodo jos autorių, bet ir dalijasi Artnews.lt portale paskelbtomis Post Brothers mintimis apie skraidančią lėkštę.
„…Nematyti jokio liuko, pro kurį galėtų išlipti ateiviai. Nėra ir langų, antenų, butaforinių paviršiaus detalių – iš mokslinės fantastikos filmų pažįstamų technologinį sudėtingumą imituojančių pasikartojančių geometrinių formų.
Paslaptingo neatpažinto objekto paviršius lygus, primenantis bazaltą, tarsi liudytų gilioje senovėje įvykusį kontaktą su ateiviais ar būtų nežemiškų būtybių nukaltas iš žvaigždės uolienos. Jo buvimas žymi svetimo atvykimą, tačiau kartu yra neabejotinai atpažįstamas, primenantis ateities vaizdą ar bent jau kadaise turėtą galimos ateities įsivaizdavimą…“
