Nobelio literatūros premijos laureatas Thomas Mannas tris vasaras praleido Nidoje. Kas jį čia patraukė ir ką garsusis vokiečių rašytojas vasarodamas Kuršių nerijoje spėjo sukurti pasakoja įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė Lina Motuzienė.
Iškart sužavėjo
Rašytojo Thomo Manno (1875-1955) šeima Nidą vasarojimui pasirinko atsitiktinai. Prieš tai jis ilgą laiką buvo kviečiamas atvykti į Raušeną (dab. Kaliningrado srities miestas Svetlogorskas), kur turėjo skaityti paskaitą. Artimi bičiuliai pasiūlė aplankyti ir netoliese esančią Kuršių neriją – gražią, ramią, mažai apgyvendintą vietovę. Tuo metu tai buvo žvejų kaimas, su žvejų ir kurėnų nusėta pakrante. Vietos gyventojai šeimai pristatydavo ką tik sugautą žuvį, daržoves, uogas.
„Kai 1929 m. su žmona Katia Mann jis čia apsilankė – iš karto pamilo Nidą ir nusprendė pasistatyti vasarnamį. 1930 m. namas ant Uošvės kalno buvo baigtas ir tarnavo šeimai tris vasaras. Vėliau, dėl susiklosčiusios politinės situacijos, šiame krašte daugiau nebeapsilankė“, – atskleidė L. Motuzienė.
Rekomenduojame
„Išvažiavome kelioms dienoms į Kuršių nerijoje esančią Nidą ir buvome taip pakerėti kraštovaizdžio, kad nusprendėme, kaip sakoma Biblijoje, pasistatyti ten palapines. (…) Vasarą, kai dangus žydras, marių vanduo būna tamsiai žydros spalvos. Atrodo lyg Viduržemio jūra. Yra ten tokia pušų rūšis, panaši į pinijas. Balta pakrantė dailiai dailiai išsirietusi, galėtum pamanyti esąs Šiaurės Afrikoje. (…) Ar esate matę kopas Silte, netoli Listo? Įsivaizduokite, kad jos penkeriopos, tariesi atsidūręs Sacharoje. (…) Jau šiandien džiaugiuosi, kad kitais metais mes vėl būsime Nidoje. Savitas tos žemės juostos pobūdis nėra pataikūniškas, nėra jis nė gražus įprastine prasme, tačiau, gali pasidaryti toks artimas širdžiai, kad apie tai galėčiau – o šiandien ir pamėginau – giesmes giedoti“, – 1931 m. „Rotary“ klubo susirinkime Miunchene kalboje „Mano vasarnamis“ sakė T. Mannas.
Praleisdavo visą vasarą
Tarpukariu buvo patogus susisiekimas traukiniais ir laivais, tad šeima iš Miuncheno traukiniu vykdavo iki Berlyno, ten sėsdavo į kitą traukinį ir keliaudavo iki Kenigsbergo (dab. Kaliningradas), galiausiai garlaiviu – iki Nidos. Kelionė trukdavo apie parą.
Šeima į Nidą atplaukdavo laivu „Kuršių marės“, krante juos pasitikdavo nidiškiai, besidžiaugiantys garbiais svečiais. Muziejininkė L. Motuzienė pažymėjo, kad žinomo rašytojo atvykimas reikšmingai paskatino kurortinį gyvenimą Nidoje. Poilsiautojai ėmė važiuoti į Nidą ne tik kaip į gražų kraštą, bet ir dėl to, kad T. Mannas čia pasistatė vasarnamį.
Rašytojo šeima į Nidą atvykdavo vasaros pradžioje ir išvykdavo vasaros pabaigoje, prisiderinant prie vaikų mokslų.
Iš Nidos T. Mannas susirašinėjo su viso pasaulio rašytojais, žurnalistais, pasakojo apie savo buvimą šiame krašte. Sulaukdavo ir svečių – draugų iš Vokietijos, žurnalistų, mokinių.
1929 m. gavus Nobelio premiją, šeima galėjo leisti sau gyventi be rūpesčių, tad į vasarnamį buvo atvesta telefono linija, kanalizacija, vandentiekis, centrinis šildymas, elektra. Kiekvienas vaikas turėjo po atskirą kambarį.
T. Manno vaikai atvykdavo su muzikos instrumentais, visi turėjo labai griežtą dienotvarkę, rašytojas – irgi. Vaikai vakare turėjo groti instrumentais, dieną žaisdavo su vietos vaikais, buvo įsilieję į miestelio socialinį gyvenimą. T. Mannas nemėgo vaikštinėti po Nidą – buvo susikoncentravęs į darbą. Nidoje jis parašė svarbaus kūrinio „Juozapas ir jo broliai“ dalį.
„Dabar aplinkui apaugę medžiais, o tada buvo kopa, kelios pušys, marios, matėsi Baltijos jūra. Nidos Kraštovaizdis T. Mannui priminė Egipto dykumą, tad ne veltui Nidoje vasarodamas jis parašė Biblijos motyvais paremto kūrinio „Juozapas ir jo broliai“ dalį. Būtent Nidos kraštovaizdis jį įkvėpė šią knygą parašyti”, – pabrėžė muziejininkė L. Motuzienė.
22 val. T. Mannas klausydavo radijo žinių. Prieš miegą rašydavo dienoraštį.
„Atostogų rašytojas neįsivaizdavo be knygų. Johano Volfgango Gėtės „Faustas“ Nidoje jam buvo parankinė knyga“, – pažymėjo muziejininkė.
Namas išsaugotas A. Venclovos dėka
Paskutinė Mannų šeimos Nidoje praleista vasara buvo 1932-aisiais, vėliau dėl politinės situacijos jie nebegrįžo į šį kraštą. Po karo architekto Herberto Reissmanno suprojektuotas vasarnamis buvo apleistas, pateko į griaunamų namų sąrašą. Atsitiktinumo dėka, 1955 m. Lietuvos rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas Antanas Venclova Vokietijoje susitiko su T. Mannu, kuris pasiteiravo, kaip laikosi jo vasarnamis. Pokalbis įkvėpė išsaugoti šį svarbų palikimą Lietuvoje.
„A. Venclova jautė pareigą grįžęs į Lietuvą imtis žingsnių, kad namas būtų atstatytas, o jame įkurta kultūros institucija. Tai truko dešimtmetį, kol 1965 m. namas buvo autentiškai atstatytas. Beje, iš autentiškų detalių beliko tik laiptai ir slenkstis. Name iki 1995 m. veikė biblioteka. Tais pat metais gavus paramą iš Vokietijos namas buvo darkart suremontuotas“, – sakė L. Motuzienė.
Vyksta Thomo Manno festivalis
Vieno žymiausių Vokietijos rašytojų kūryba išsiskiria itin turininga kalba, tuo įsitikinama paskaičius bent vieną autoriaus knygą. Jo talentas atsiskleidė jaunystėje – sulaukęs 26 m. T. Mannas parašė romaną „Budenbrokai“, už kurį vėliau gavo Nobelio literatūros premiją.
„Jo kūryboje atsiskleidžia humanizmas, socialinis žmonių gyvenimas, gilinamasi į žmogaus asmenybę. Tai labai rimti kūriniai, visi privalo perskaityti!“, – ragino muziejininkė L. Motuzienė.
Garsiajame vasarnamyje nuo 1996 m. kasmet vyksta Thomo Manno festivalis, šįmet – jau XXVIII, taip pat rengiamas Nidos forumas, įvairūs koncertai, konferencijos, seminarai.
Per vasarą muziejus sulaukia 50 tūkst. lankytojų.
