kas vyksta neringoje logo baltas

Preilos kopa: ne tik pasižvalgyti į Baltijos jūrą ar Kuršių marias, bet ir sugiedoti himną

Menininkų kopa Preiloje / R. Tenio nuotr.

Jau ketverius metus poilsiautojai gali užkopti laiptais į Preilos (Menininkų) kopą. Iš 53 m aukščio atsiveria Kuršių nerijos dailumas: kalnapušynai, didysis kopagūbris, Baltijos jūros mėlis, marių ragai, Preilos gyvenvietė, matyti ir Ventės ragas kitame krante. Tolumoje galima įžvelgti ir Kaliningrado sričiai priklausantį Grobšto ragą. Preilos kopa aukštesnė net už Parnidžio kopą, tad į ją įkopę atsidursite dar arčiau dangaus.

Sovietmečiu ant Preilos kopos užsilipę dažnai tapydavo dailininkai, vietos grožis juos nepaprastai įkvėpdavęs, tad preiliškiai šią kopą praminė Menininkų vardu. Aplink kopą nutiestas 600 m ilgio pasivaikščiojimo takas su suoleliais, ant kurių galima ramiai prisėsti ir neskubant pasižvalgyti į visas puses: jūrą, kopas, gyvenvietę. Tai puiki vieta užversti galvą į debesis ir pasvajoti, žvalgantis į aplinkines žalumas pailsinti akis nuo telefonų ir kompiuterių ekranų bei įkrauti savo vidinę bateriją. Vakare jau sutemus ši vieta puikiai tiks surengti romantišką pasimatymą ir kartu pasidairyti į žvaigždes.

Į pietus ir šiaurę nutįsęs Didysis Kuršių nerijos kopagūbris, jis nutrūksta tik ties plačiausiomis nerijos vietomis – Bulvikio ir Birštvyno ragais.

Preilos kopa džiugina akis sodria žalia spalva – ją dengia kalnapušynai, o šlaitus ir tarpkopes – paprastųjų pušų miškai.

Rekomenduojame

Vietiniai ant Preilos kopos liepos 6-ąją lipa giedoti Lietuvos himną, susitinka kitomis svarbiomis progomis.

Preilos kopa, kaip ir visas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, yra saugoma Lietuvos Respublikos teisės aktais. Kopa patenka į Preilos rekreacinio prioriteto zoną ir Karvaičių kraštovaizdžio draustinį.

Kuršių nerijos nacionalinio parko biologas Modestas Bružas akcentavo, kad miškų ūkio veikla, kitos veiklos ant Preilos kopos yra vykdomos ir (ar) ribojamos vadovaujantis teisės aktais.

„Važinėti kopose motorinėmis transporto priemonės, jas ardyti yra draudžiama įstatymu“, – pabrėžė M. Bružas.

Kad lankytojai galėtų nežalodami kopos šlaitų ant jos užlipti, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija yra įrengusi laiptus, apžvalgos aikštelę.

„Kadangi ši kopa buvo apsodinta, jos reljefas susiformavęs, todėl ją ir šlaitus reikia saugoti nuo erozijos. Eroziją sukelti gali natūralios priežastys, pavyzdžiui, tekantis vanduo, gausiai iškritęs po liūčių. Tokiu atveju gelbėja kopoje augantys augalai, jų šaknys, nes pristabdo tekantį vandenį, sumažina jo ardomąją jėgą. Jeigu dėl rekreacinės veiklos augalinė danga pažeidžiama (susiformuoja takeliai šlaituose), vandens erozija paspartėja. Tam nutikus, direkcija stengiasi nukreipti lankytojų srautus informaciniais ženklais, tvorelėmis ar kitomis priemonėmis ten, kur lankantis rekreacinė digresija būtų minimali ar jos visai nebūtų. Kopos ir jos šlaitų pažeidimus, eroziją gali sukelti ir nekontroliuojamas, didelis žmonių susibūrimas vienu metu, todėl tai irgi yra reguliuojama“, – teigė M. Bružas.

Ši kopa aukštesnė už vieną aukščiausių smėlio kopų Europoje – Parnidžio kopą, tad jei jau įveikėte smėlio supustytą Parnidžio kopą, pats laikas išsikelti tikslą ir įkopti į dar aukštesnį smėlio kalną. Gamtos grožis užburs.

Norint geriau pažinti Neringos miesto aukštumas, kviečiama įlipti ir į kitas kopas, apžvalgos aikšteles ar regyklas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas sudarė sąrašą objektų, nuo kurių atsiveria  unikalios Kuršių nerijos panoramos. Lankytinus objektus rasite čia.

Norite tapti bendruomenės dalimi?

Įveskite savo el. paštą į žemiau esantį laukelį ir sužinokite aktualiausias naujienas pirmieji!

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Dalintis:

Daugiau naujienų