Nidoje liepos 13-20 d. jau XXVIII kartą vyksta Thomo Manno festivalis. Pirmadienį jame apie Thomo Manno literatūros viršukalnę pranešimą skaitė poetas, vertėjas Antanas Gailius. Renginį moderavo istorikas Aurimas Švedas.
Pranešime „Iš alpinizmo istorijos: Thomo Manno viršukalnė“ A. Gailius priminė rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Thomo Manno kūrybos svarbą. Jis akcentavo, kad šis rašytojas yra pasaulinės literatūros viršūnė.
„Thomas Mannas kultūros kraštovaizdyje yra ne šiaip reikšminga kalva, o tikra viršukalnė. Kaip viršukalnei ir dera, ji vis auga, vis didėja mums prie jos artinantis“, – teigė A. Gailius.
Jis dalinosi, kad „šlaitas“, kuriuo mėgino kopti į Thomo Manno viršukalnę, nėra vienintelis.
Rekomenduojame
„Į kiekvieną kalną galima kopti iš įvairių pusių. Kopiau ir į šį. Pavyzdžiui, būčiau galėjęs kopti į jį kaip vertėjas ir pasakoti apie visokiausias kliūtis, uolas ir ledynus, kuriuos teko ar teks įveikti. Apie patirtus nubrozdinimus ar didesnes žaizdas, amo stygių ir panašius dalykus“, – tikino A. Gailius.
Renginio metu jis išsakė norą, kad šis festivalis netaptų vieta, kur adoruojamas Thomas Mannas.
„Svarbiau puoselėti dvasią, kurią skleidžia Thomas Mannas, kaip asmenybė, rašytojas, mąstytojas“, – paaiškino A. Gailius.
Pranešime buvo aptartas T. Manną jaudinęs klausimas: kaip rasti dvasios ir gyvenimo santarvę, tad istorikas A. Švedas poeto, vertėjo A. Gailiaus pasiteiravo, kiek Thomo Manno festivalis aktualus studentams, jauniems žmonėms bei kaip T. Manno rastas atsakymas į minėtą klausimą gali būti aktualus XXI a. gyvenančiam žmogui.
„X a. pr. m. e., mūsų eros I a., XII a., XVII a., XX a. ir XXI a., mano giliausiu įsitikinimu, ta tema yra meilė. Nekalbu apie poreles. Svarbiausias dalykas yra meilė gyvenimui, meilė pasauliui! Kai jos sumažėja, matome, kas vyksta pasaulyje. Nuo I a., nuo krikščionybės atsiradimo, susiformavo suvokimas, kad pasaulį, artimą, o taip pat ir tolimą, reikia mylėti. Juk iki Kristaus tos pačios problemos buvo“, – aiškino A. Gailius.
Pranešėjo pasiteiravus, ko reikia geram vertėjui, jis atsakė: „Pirmiausiai jis turi jaustis kaip žuvis vandenyje savo gimtojoje kalboje. Svetimos kalbos neišmoksi taip, kaip gimtosios, kaip iš savo mamos išmokai. Bet reikia stengtis kuo geriau išmokti užsienio kalbą, iš kurios žadi versti. Tuomet turi pasirinkti, ką versi. Reikia nuovokos, nuojautos, jausmo, kas yra literatūra. Nuo T. Manno knygos „Daktaras Faustas“ vertimo žinau, kaip groja simfoninis orkestras, kur jis sėdi, kur ir koks instrumentas būna, ką jis gali. Šias žinias man suteikė „Daktaras Faustas“. Taip pat labai svarbus ir bendras išsilavinimas. Labai!“, – pabrėžė A. Gailius.
Renginio metu pašnekovas atskleidė, kad imsis dar vienos Thomo Manno knygos vertimo, tai bus romanas „Budenbrokai“, už kurį pasaulinio garso rašytojas gavo Nobelio literatūrinę premiją.
