Visą gyvenimą Neringoje gyvenanti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Angelina Ivanova su naujienų portalo „Kas vyksta Neringoje“ skaitytojais dalijasi turistų mažiau žinomomis ar lankomomis vietomis.
„Meškos galva“ Alksnynėje
Ši apžvalgos aikštelė įkurta ant „Meškos galvos“ kopos, kuri yra apvalios formos. Ją rasite tik pravažiavę Alksnynę. Jos aukštis siekia 36 m. Kopos žalieji plotai smarkiai nukentėjo per 2006 metais įvykusį siaubingą gaisrą.
Nuo aikštelės atsveria Klaipėdos panorama, o kitoje pusėje galite stebėti Baltijos jūrą. Vietiniai gyventojai kopai davė tokį pavadinimą, nes jos siluetas priminė meškos galvą.
Rekomenduojame
Prie aikštelės automobiliams taip pat galite apžiūrėti šiais metais atnaujintą Neringos miesto garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo kūrinį „Neringos vartai“. 1972 metais įgyvendintą skulptūrinę kompoziciją sudarė trys skirtingų formų juodai dažyto ąžuolo medinės dalys – burės. Ant kiekvienos burės pritvirtintos metalinės vėtrungės, dažytos mėlyna, raudona ir balta spalvomis.
Penkis dešimtmečius ši skulptūra stovėjo prie pagrindinio kelio į Neringą, o šiais metais nuspręsta ją rekonstruoti, jog ji ir toliau džiugintų gyventojus bei Neringos svečius.
Garsų gaudyklė Juodkrantės sengirėje
Atvykstant į Juodkrantę, prieš pat miestelį rasite magišką vietą sengirėje – Dendrologiniame take poilsiautojus pasitinka megafoną primenanti garsų gaudyklė.
Trijų metrų aukščio ir tokio paties ilgio mediniu objektu nesudėtinga naudotis. Pridėjus ausį prie siaurosios angos ar įžengus į plačiąją, galima klausytis sugautų miško garsų ir mėgautis supančia aplinka.
Rekomenduojama garsų gaudyklėje praleisti apie pusę valandos, kad išgirstumėte ausimi paprastai negirdimus miško garsus.
Šalia garsų gaudyklės įrengtas informacinis stendas, o nuskaitę ten esančius QR kodus, galėsite pasiklausyti paukščių giesmių.
Garsų gaudyklę, nuorodas sukūrė ir pastatė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai.
Žirgų ragas ir švyturys Pervalkoje
Atvykę į Pervalką būtinai užsukite į pietinėje dalyje esantį Žirgų rago arba Arklių rago kyšulį. Šis ragas tokį pavadinimą gavo dėl anksčiau čia buvusių žirgų ganyklų.
Žirgų ragas priklauso Kuršių nerijos nacionalinio parko Karvaičių kraštovaizdžio draustiniui.
Miško takeliu praeisite paukščių stebėjimo bokštelį, o kyšulio gale pamatysite Kuršių mariose dirbtinėje saloje pastatytą Pervalkos švyturį.
Šis švyturys pradėjo veikti 1900 m. lapkričio 27 d. ir yra laikomas seniausiu Kuršių nerijos švyturiu. 14 m aukščio bokštas veikia automatiškai – siunčia už 13 km matomus baltus signalus.
XX a. pradžioje švyturio šviesą skleidė žibalinė lempa, o ją papildydavo vidaus vandenų priežiūros laivas. Šiuo metu švyturio šviesą skleidžia plūduro lempa su fotoelementu.
Vietinių gyventojų teigimu, nors švyturys nuo kranto nutolęs, bet jį dažnai galima pasiekti brendant vandeniu, nes šioje vietoje Kuršių marios nėra gilios.
Preilos (menininkų) kopa
Šiaurinėje miestelio dalyje rasite stovėjimo aikštelę, o šalia takelį su nuorodomis, kurios veda į Preilos arba Menininkų kopą.
Sovietmečiu ant šios kopos mėgo tapyti keli dailininkai, todėl preiliškiai tokį pavadinimą jai ir davė.
Įveikus 267 naujus medinius laiptelius, nuo 53 metrų aukščio kopos atsiveria kerintys Kuršių nerijos vaizdai. Aplink kopos viršūnę galima apeiti medinių takeliu, o pasidairius aplink išvysite tiek Kuršių marias, tiek Baltijos jūros bangas. Marių pusėje aiškiai pamatysite ir Ventės ragą.
Gerai įsižiūrėjus galima pamatyti ir Grobšto ragą, esantį Rusijos federacijai priklausančioje Kaliningrado srityje.
Kuršių Nerijos istorijos muziejus
Atvykus į Nidą derėtų užsukti į Kuršių nerijos istorijos muziejų. 1969 m. rugsėjo 16 d. muziejus duris atvėrė tuomet neveikusios Nidos liuteronų bažnyčios pastate. Sunkius laikus išgyvenęs muziejus 2002 m. galiausiai persikėlė į naujas patalpas Pamario gatvėje.
Naujoje ekspozicijoje pristatomas ne tik Kuršių nerijos susiformavimas ir istorija, bet ir pristatomi Kuršių nerijos gyventojų verslai (varnų gaudymas maistui, žvejybos įrankiai, valčių maketai), tradicijos.
Anot muziejaus atstovų, lankytojų dėmesį itin patraukia specifinį žūklės metodą – bumbinimą – demonstruojantis manekenas.
Čia taip pat eksponuojami unikalūs akmens amžiaus Nidos archeologinių kasinėjimų 1974–1978 m. metu surasti radiniai bei kiti įspūdingi eksponatai, kurie leis susipažinti su išskirtine Neringos istorija.
2022 m. Kuršių nerijos istorijos muziejaus ekspozicija atnaujinta, įgyvendinus projektą „Immanuelis Kantas ir Thomas Mannas: genius loci-regiono dvasia“ pagal Europos kaimynystės programą, finansuojamą Europos Sąjungos.
