Žvilgsnis į Nidą iš 80 m aukščio: atsiveria kerintys toliai

papildyta
Nidos švyturys./M. Patašiaus nuotr.

Ant Urbo kalno stovintis Nidos švyturys iš toli traukia akį raudonais ir baltais dryžiais, ir tarsi kiekvienam praeiviui meta iššūkį įveikti 132 laiptelius, o tuomet sulaukti atpildo – užburiančių panoramų.

Matyti net Klaipėda

Pušų apglėbtas 29 m aukščio Nidos švyturys ant Urbo kalno (51 m) buvo pastatytas 1953 m. Gelžbetoninis švyturys laivams siunčia baltos šviesos signalus, kurie jūroje matomi net už 41 km. Jo blyksniai informuoja jūreivius, kad čia nėra uosto. Žibintai tamsoje skleidžia signalus ne tik jūros, bet ir marių keliautojams.

Užlipę į patį viršų lankytojai išvys Baltijos jūrą, Kuršių marias, Ventės ragą, o kai geras oras – net Klaipėdos dangoraižius. Iš viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės Nidos grožiu galima gėrėtis ir gėrėtis.

Rekomenduojame

Smiltynės perkėla / R. Tenio nuotr.
Gitanos blynai su svečiais / V.Pilkausko nuotr.
Padelio kortai Nidos kempinge / Nidos kempingo nuotr.

Įdomu, kad 1991 m. šventinat švyturį jam buvo suteiktas žvejų globėjo Šv. Petro vardas.

„Pagrindinis turistų klausimas: o liftas yra?“, – šypsodamasis prisiminė į švyturį palydėjęs įstaigos „Neringos muziejai“ atstovas Aivaras Motuzas.

Prieš dvejus metus Nidos švyturys buvo atvertas visuomenei.

Senasis Nidos švyturys ant ką tik apsodinto Urbo kalno./Neringos muziejų archyvo nuotr.

Senasis švyturys neatlaikė karo

Tai jau antras Nidos švyturys, o pirmasis buvo pastatytas dar 1874 m., ant pliko, dar tik pradėto apželdinėti Urbo kalno. Tiesa, šis švyturys buvo žemesnis – siekė 27 m. Jame veikė Frenelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui naudota mineralinė alyva. Senasis švyturys turėjo tarsi sparnus, ant jų buvo kabinami ženklai (rutuliai, trikampiai), žymėję oro permainas: audras ir pan.

Anot muziejininkų, tarpukariu atvykusieji iš Vokietijos, Karaliaučiaus ar Tilžės šį švyturį vadindavo raudonuoju Kristupu, mat jis buvo sumūrytas iš raudonų plytų.

„Tuo metu čia buvo Rytų Prūsijos teritorija. XIX a. pab. R. Prūsija stiprino savo infrastruktūrą. Kadangi čia vyko labai daug laivų katastrofų, mirčių, buvo nutarta visoje Baltijos pakrantėje pastatyti švyturius. Jie atsirado Klaipėdoje, Nidoje, aplinkinėse teritorijose“, – sakė įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė Lina Motuzienė. Ji pridūrė, kad anuomet vandenyje virė intensyvus gyvenimas: plaukiojo garlaiviai, žvejybiniai laivai, kurėnai.

Antrojo pasaulinio karo metais senąjį švyturį susprogdino besitraukiantys vokiečių kareiviai. Iki šių dienų ant Urbo kalno išliko akmenimis grįstas takas, kurį XIX a. pab. nutiesė karo belaisvėn paimti prancūzai. Būtent Urbo kalnu kadaise ėjo istorinis pašto kelias, jungęs Paryžių ir Sankt Peterburgą.

Tebestovi švyturininko namas

Nidoje, Taikos g. 10, tebestovi mūrinis švyturio prižiūrėtojo namas, pastatytas dar 1873 m. Tai buvo vienas pirmųjų mūrinių namų Nidoje.

„Švyturio prižiūrėtojas turėjo nemažai darbo: laivais atplukdytą alyvą reikėdavo arkliais atsigabenti iki švyturininko pastatų, tuomet su arkliais gabenti į kalno viršų. Prižiūrėti švyturį reikėjo dieną, naktį“, – kalbėjo įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė L. Motuzienė.

Knygoje „Neringa. Architektūros gidas“ (2020) minima, kad šiame name buvo įsikūrusi ir Nidos muitinės tarnyba, o 1942 m. čia gyveno kepyklos ir užeigos savininkai.

Ilgametis švyturininkas Aanatolijus Aleksandrovas./M. Patašiaus nuotr.

Čia pat sutiktas buvęs švyturininkas Anatolijus Aleksandrovas prasitarė Nidos švyturyje dirbęs net 46 metus.

„Pradėjau dirbti švyturininku 1971 m., paskui tapau techniku, vėliau – vyr. techniku, tuomet –inžinieriumi ir galiausiai – viršininku. Didelių laivų nematydavome, dažniausia plaukiodavo jachtos, žvejybos laivai. (…) Kadaise švyturyje dirbo šeši darbuotojai, ilgainiui jų skaičius mažėjo, kol galiausiai visai nebeliko. Jau ilgiau kaip penkmetį nebedirbu, panaikino švyturininko etatą, dabar švyturys veikia automatiškai“, – sakė A. Aleksandrovas. Jis pasakojo, kad švyturininkui tekdavo prižiūrėti švyturio valdymo mechanizmą, valyti švyturio optiką, tvarkyti teritoriją.

Švyturio komplekso pastatas./S. Javaitytės nuotr.

Komplekso statiniai atgims

Iki šių dienų išliko Nidos švyturio pastatų komplekso statiniai: ne tik švyturys, švyturininko namas, bet ir administracinis bei ūkinis pastatai, arklidės, du sandėliai.

Administracinis pastatas požeminiu elektros energijos tiekimo kabeliu yra sujungtas su švyturiu. Šiame pastate išlikusi radijo įranga, telegrafas, generatoriai, švyturio valdymo įranga. Iš šio pastato valdomas Nidos švyturys.

Prieš kelerius metus Nidos švyturio kompleksas buvo pardavinėjamas, bet Vyriausybės sprendimu jis buvo išbraukus iš parduodamų objektų sąrašo, kompleksas perduotas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui. Šiuo metu Nidos švyturį administruoja įstaiga „Neringos muziejai“. Kultūros ministerija viename iš komplekso pastatų ketina įkurti Šviesos muziejų.

Kituose komplekso pastatuose planuojama įkurti menininkų dirbtuves, kūrybines laboratorijas ir edukacines erdves. Menininkų dirbtuvėse būtų mokoma gaminti suvenyrines vėtrunges, gintaro dirbinius, švyturius ir kitus simbolius.

Nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. Nidos švyturys veikia: I-VII 12-18 val.

Nidos švyturys yra vienas iš kelių visuomenei atvirų švyturių. Smalsuoliai dar gali patekti į Ventės rago švyturį (Šilutės r.)./M. Patašiaus nuotr.

Vyks Švyturių dienos

Kaip informavo įstaiga „Neringos muziejai“, 2024-aisiais Neringai ir Klaipėdai minint Švyturių metus, rugpjūčio 15-18 d. lankytojai bus pakviesti į Švyturių dienas. Jų metu bus paminėta ypatinga proga – pirmojo Nidos švyturio 150-metis.

Programoje – koncertai, edukacijos, archeologinių tyrimų pristatymas, amatininkų mugė, įdomūs susitikimai su istorikais, menininkais, muziejų specialistais.

Švyturių dienų programą rasite čia.

Norite tapti bendruomenės dalimi?

Įveskite savo el. paštą į žemiau esantį laukelį ir sužinokite aktualiausias naujienas pirmieji!

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Dalintis: