Išskirtinė dovana Neringai, jos gyventojams ir svečiams: ant Urbo kalno ir vėl galima išvysti Raudonąjį Kristupą. Būtent taip tarpukariu buvo vadinamas pirmasis Nidos švyturys, čia stovėjęs iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos.
Neringai minint 2024-uosius – Švyturių metus, Neringos meno mokyklos dailės mokytoja metodininkė Monika Urbonavičienė sukūrė pirmojo Nidos švyturio maketą. Nuo Joninių savaitgalio šį maketą galima išvysti ant Urbo kalno – toje pačioje vietoje, kur stovėjo originalus švyturys.
Senajam švyturiui šiais metais būtų sukakę 150 metų, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jį susprogdino besitraukianti vokiečių kariuomenė kaip strateginį objektą, rašoma Neringos savivaldybės internetinėje svetainėje.
Neringiškės M. Urbonavičienės sukurtas senojo švyturio maketas stebina detalėmis: mistiką kuria Nidos panorama besigrožinčių to meto švyturio lankytojų siluetai, pasidomėti vietos istorija ir jūrinėmis tradicijomis kviečia vadinamieji švyturio „sparnai“. Pastaraisiais Raudonasis Kristupas modavo laivams – maždaug 19 a. pabaigoje Nidos švyturio viršutinėje dalyje buvo įrengtos „šoninės antenos“. Kaip supažindina Neringos muziejai, tai buvo konstrukcija, kuri leido švyturininkui, telegrafu gavus pranešimą apie artėjančią audrą, ant jos iškabinti atitinkamus signalus – vėliavas. Dėl šių „antenų“ Kuršių marių žvejai jį meiliai vadino švyturiu su sparnais.
Rekomenduojame
Senojo Nidos švyturio maketas pastatytas 1:15 masteliu, o aukštis siekia 1.80 m. Kaip pasakojo M. Urbonavičienė, kad būtų išlaikytos proporcijos, pirmiausia reikėjo nusibraižyti brėžinius. Ši darbų dalis ir buvo sunkiausia, siekiant tikslumo reikėjo atgaivinti matematines žinias.
Švyturio maketo gamybos darbai užtruko apie du mėnesius, nes visas kūrybinis procesas vyko dar mokslo metams nepasibaigus – laisvu nuo pamokų laiku.
Įkvėpimo ir žinių maketo gamybai M. Urbonavičienė ieškojo interneto platybėse ir jį rado užrašytuose pokalbiuose apie Nidos švyturį su istorike doc. dr. Nijole Strakauskaite, kraštotyrininko žurnalisto Deniso Nikitenkos publikacijoje ir kitur.
Gaminant maketą prie sunkiausių darbų įgyvendinimo prisidėjo Neringos meno mokyklos Ūkio reikalų specialistas Vaidas Norvilas, o kad švyturys šviestų – neringiškis Laimonas Markuščenko.
Pirmieji išvydę švyturį stebėjosi kruopščiu M. Urbonavičienės darbu bei dėmesingumu detalėms.
Dėkojame Neringos meno mokyklai ir jos dailės mokytojai metodininkei Monikai Urbonavičienei už išskirtinę dovaną Neringai!
