Naujausio tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad Baltijos jūroje augantys jūriniai andrai (jūrų žolės, lot. Zostera marina) yra šiuo metu seniausias jūrinis augalas Žemėje.
Pritaikę naują genetinės informacijos analizės metodą, dar vadinamą genetiniu laikrodžiu, mokslininkai nustatė, kad Baltijos jūroje netoli Suomijos krantų augantiems andrams yra 1402 metai, rašoma mokslininkų pranešime.
Tyrimas birželio 10 dieną publikuotas moksliniame žurnale „Nature Ecology & Evolution“.
Andrai dauginasi išleisdami vegetatyvinės kilmės ūglius – rametas, kurios lieka prisijungusios prie „protėvio“, kol savarankiškai įsitvirtina jūros dugne. Kiekvienas atskiras ūglis yra „genetiškai beveik identiškas“ ankstesniam ir genetiniu požiūriu, anot mokslininkų, tai yra tas pats augalas.
„Vegetatyvinis dauginimasis (…) yra plačiai paplitęs gyvūnų, grybų ir augalų karalystėse“, – paskelbtose išvadose teigia tyrimo vadovas, GEOMAR Helmholco vandenynų tyrimų centro Kylyje jūrų ekologijos profesorius dr. Thorstenas Reuschas.
Kaip aiškinama mokslininkų pranešime, vis dėlto, augant tiriamam organizmui ir jam dauginantis, atsiranda tam tikrų genetinių mutacijų, kurios kaupiasi minėtose rametose. Atsiradę genetiniai skirtumai gali būti naudojami jų amžiui nustatyti.
Prie Suomijos krantų augančių andrų genetiniam amžiui nustatyti prireikė ne vienerius metus trukusio eksperimento. Kalifornijos universitete, Deivise, JAV, mokslininkai 17 metų akvariumuose laikė paprastųjų jūrinių žolių kloną, kuris dauginosi pats – taip, kaip ir natūraliomis sąlygomis.
Per tuos metus jo genome kaupėsi nedidelės mutacijos. Ši kolonija puikiai pasitarnavo kaip etalonas naujajam metodui kalibruoti.
Vėliau metodas buvo pritaikytas dideliam duomenų rinkiniui, kuriame buvo Atlanto, Ramiojo vandenyno, Viduržemio jūros ir kitų jūrų jūros žolių kolonijų genomai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad seniausios kolonijos yra iš šiaurės Europos vandenų, o pačios seniausios aptinkamos Baltijos jūroje, prie Suomijos krantų.
Taip vadinamo „genetinio laikrodžio“ metodas parodė, kad ši jūrų žolių kolonija susiformavo daugiau nei prieš 1 400 metų. Nuo „Didžiojo tautų kraustymosi“ laikų jūrų žolių kolonija sugebėjo išlikti nepaisant kintančių, sudėtingų, augalams nepalankių sąlygų jūroje.
O ypač – per pastaruosius kelis šimtus metų, prasidėjus masinei industrializacijai ir beatodairiškam gamtos resursų išnaudojimui.
Rezultatai pasitarnaus ir vėžio tyrimams
Mokslininkai mano, kad pritaikius šį genetinio laikrodžio metodą pasaulyje bus surasta ir dar senesnių jūrinių ar sausumos augalų – nuo koralų ir dumblių iki tokių augalų kaip nendrės ar avietės. Be to, šis atradimas ir naujoji genetinio laikrodžio metodika pasitarnaus vėžio nustatymo tyrimuose.
Pasak Londono Karalienės Marijos universiteto Matematikos ir vėžio evoliucijos lektoriaus dr. Benjamino Wernerio, tyrinėjančio navikų evoliuciją, šis darbas rodo, kaip „tarpdisciplininė vėžio evoliucijos biologų ir jūrų ekologų sąveika gali padėti pasiekti naujų įžvalgų“.
Jautri Baltijos jūra
Kaip pranešime teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros docentė Inga Urniežaitė, uždara Baltijos jūros ekosistema su labai ribotu vandens pasikeitimu nulemia ypatingą Baltijos jūros jautrumą žmonių sukeltai taršai.
Tai sekli jūra, jos vidutinis gylis siekia apie 56 metrus. Baltijos jūra iš visų pusių apsupta gausiai gyvenamų teritorijų, iš kurių į jūrą patenka daugiau nei 80 proc. teršalų. Baltijos jūros baseine gyvena apie 84 mln. gyventojų, intensyviai vystomas žemės ūkis ir pramonė.
Baltijos jūra yra mažo druskingumo, negili, jos vanduo pasikeičia per 25–40 metų, todėl sunkiai susidoroja su visais į ją patenkančiais teršalais. Didžiausia Baltijos problema – eutrofikacija, kurią sukelia į ją patenkantys azotas ir fosforas.
Remiantis Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) pateikiamais duomenimis, 7 didžiosiomis Baltijos jūros baseino upėmis (Nemunas, Dauguva, Neva, Kemijokis, Vysla, Oderis, Jota) atiteka 90 proc. jūrą teršiančio fosforo ir 80 proc. azoto.
Daugiausia azoto ir fosforo į upes patenka iš žemės ūkio veiklų.
Savaiminiams apsivalymo procesams vykstant lėtai, jūros būklė gerėja ne taip greitai, kaip norėtume. 2023 m. HELCOM Baltijos jūros būklės ataskaitoje pažymima, kad, deja, jūros situacija nuo 2021 m. nepagerėjo. Žuvų ir jūros žinduolių būklė vertinama kaip suprastėjusi.
Didžiausią pavojų Baltijos jūrai kelia taip vadinama „mirtinoji trijulė“ – tai trys veiksniai, darantys didžiausią poveikį jūrų biologinei įvairovei: vandens rūgštėjimas, temperatūros kilimas ir deguonies koncentracijos sumažėjimas. Šie pokyčiai lemia didesnį jūrų biologinės įvairovės pažeidžiamumą ir ekosistemų atsparumo sumažėjimą.
Baltijos jūros sekliosios priekrantės yra ypač jautrios klimato kaitos sąlygotiems pokyčiams – jūroje formuojasi negyvosios zonos, kuriose dėl deguonies trūkumo beveik nebelieka jokių augalų ir gyvūnų rūšių.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
