„Grigeo“ grupės kartono gamybos bendrovę „Grigeo Klaipėda“ ir pagrindinį grupės akcininką Gintautą Pangonį pirmos instancijos teismas penktadienį pripažino kaltais Kuršių marių taršos byloje bei skyrė jiems pinigines baudas.

Bendrovei Šiaulių apygardos teismas skyrė subendrintą 2 mln. eurų baudą bei uždraudė ją pertvarkyti, kol bus įvykdyta ši bausmė.

G. Pangoniui skirta subendrinta 120 tūkst. eurų bauda, jam taip pat atimta teisė trejus metus dirbti vadovaujamą darbą.

Taip pat visiškai patenkintas Aplinkos apsaugos departamento (AAD) civilinis ieškinys – „Grigeo Klaipėda“ valstybei turės sumokėti 48 mln. eurų kompensaciją už gamtai padarytą žalą.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Skelbiant nuosprendį teismo posėdyje dalyvavo kai kuriuos buvusius įmonės vadovus ginantis advokatas Rolandas Tilindis, taip pat AAD advokatė, prokurorė Gina Skersinskytė.

BNS rašė, kad prokuratūra bendrovei prašė skirti 5 mln. eurų, G. Pangoniui – 200 tūkst. eurų baudas bei baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti įmonės reorganizavimą bei neleisti G. Pangoniui ketverius metus eiti vadovaujamų pareigų.

Švelnesnės bausmės skirtos teismui kaltinamuosius išteisinus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Teisėjo Audriaus Sadausko vertinimu, „Grigeo Klaipėda“ ir kaltinamieji fiziniai asmenys neatitinka šio Baudžiamojo kodekso straipsnio kvalifikacijos.

„Nors aplinkos teršimas ir yra viešas interesas, tačiau negali kiekviena įmonė, kuri veiklą vykdo su TIPK taršos leidimu, būti subjektas pagal minėtą straipsnį, kadangi įmonė vykdo ūkinę veiklą, siekiančią pelno, jai nėra deleguotos viešojo administravimo funkcijos ir ji neteikia valstybės deleguotų paslaugų“, – aiškino teisėjas A. Sadauskas.

„Teismas mano, kad nėra minėtos nusikalstamos veikos požymių, todėl pagal minėtą straipsnį (dėl piktnaudžiavimo – BNS) kaltinamuosius išteisino“, – nurodė teisėjas.

Taip pat, teismo vertinimu, surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog visi kaltinamieji veikė organizuotoje nusikalstamoje grupėje.

„Kaltinamieji neatlikdami tų pareigų, pagal kurias jie buvo kaltinami, atlikinėjo savo nusikalstamus veiksmus, derino pozicijas, vyko susirašinėjimai elektroniniais laiškais, užfiksuoti pokalbiai“, – sakė A. Sadauskas.

„Tai patvirtina, kad visi asmenų veiksmai buvo suderinti ir visi veikė kaip organizuotos grupės nariai, dėl ko buvo padaryta ir minėta didelė žala, taip pat ir neigiamas poveikis“, – nurodė teisėjas.

Kaltinamieji byloje taip pat nuteisti dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo bei dokumentų klastojimo siekiant nuslėpti minėtus pažeidimus.

Šiaulių apygardos teismas nuosprendžio šioje byloje išėjo rašyti balandžio antroje pusėje. Toks terminas nustatytas siekiant objektyviai ir išsamiai įvertinti bylos duomenis, kadangi baudžiamoji byla labai sudėtinga, specifinė.

Kaltinimai byloje buvo pateikti „Grigeo Klaipėdai“ ir 14-ai fizinių asmenų, tarp jų – G. Pangoniui, esamiems ir buvusiems bendrovės vadovams, darbuotojams.

48 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį Aplinkos apsaugos departamentas prašė tenkinti baudžiamojoje byloje, o ne atmesti ar nagrinėti atskirai, kaip siūlė „Grigeo Klaipėda“, nesutikusi su aplinkai padaryta didele žala.

Byloje nuo atsakomybės atleisti įmonės buvęs vadovas Vidas Beržonskis ir gamybos direktorius Jonas Garalis, kurie prisipažino darę nusikaltimus ir bendradarbiavo su teisėsauga, padėdami atskleisti kitų kaltinamųjų galbūt neteisėtas veikas.

Teisėsaugos duomenimis, „Grigeo Klaipėda“ taršias nuotekas į Kuršių marias slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu bendrovė neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.

G. Pangonis teigia, kad sprendimas esminės įtakos grupei neturės. Pasak jo, „Grigeo Klaipėda“, kurios pajamos sudaro tik apie 14 proc. grupės pajamų, dėl jai skirtos bausmės pati rinksis tolesnį teisinį kelią.

„Nuo pat šios istorijos pradžios pilnai prisiėmiau moralinę savo atsakomybę ir nešiosiuosi šį jausmą iki gyvenimo pabaigos. Dėl man taikomos teisinės atsakomybės – dar reikia išsamiai susipažinti su teismo motyvais“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė G. Pangonis.

„Man skirta bauda išties didelė, tačiau svarbiausia yra ne baudos dydis, o paties sprendimo pagrįstumas. Tuo metu vadovaujamų pareigų neužimu jau trejus metus, ir toliau nesirengiu tokių užimti“, – pridūrė jis.

G. Pangonio teigimu, bauda bendrovei ir jai priteista 48 mln. eurų kompensacija už gamtai padarytą žalą turi būti pagrįsti europiniais standartais, o jos sumokėjimas turėtų realiai padėti gamtai.

G. Pangonio advokatas Linas Belevičius BNS teigė negalintis išsamiau komentuoti teismo sprendimo.

„Kol kas platesnių komentarų negaliu duoti, pirmiausia norėtume perskaityti teismo nuosprendį, susipažinti su motyvais“, – BNS sakė L. Belevičius.

„Grigeo Klaipėda“ teigia esanti pasirengusi atlyginti žalą gamtai, tačiau siekia, kad ji būtų apskaičiuota pagal Europos Sąjungos (ES) metodikas, o įmonė ją galėtų atlyginti natūra – atkuriant gamtą.

„Gerbiame pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jis nepriartina mūsų prie svarbiausio tikslo – atkurti pradinę aplinkos būklę. Todėl sprendimą skųsime Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašysime taikyti ES teisėje įtvirtintus atsakomybės už žalą aplinkai principus“, – penktadienį išplatintame pranešime teigia „Grigeo Klaipėda“.

„Grigeo Klaipėda“ pranešime aiškina, kad pagal ES teisę padaryta žala turi būti nustatyta remiantis mokslinių tyrimų duomenimis bei atlyginta ne pinigais, o „konkrečiomis priemonėmis, kuriomis atkuriama pradinė pažeistų aplinkos išteklių būklė“.

Bendrovės teigimu, aplinkos atkūrimas dar nepradėtas, be to, iki šiol nėra aiškus tikrasis taršos poveikis Kuršių marioms.

„Byloje pateiktos Lietuvos ir užsienio ekspertų išvados, mūsų įsitikinimu, nepagrindžia Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotos (...) žalos sumos. Ši suma apskaičiuota pagal nacionalinę tarifinę metodiką: į aplinką išleistų teršalų kiekis tiesiog padaugintas iš nustatytų tarifų“, – teigia įmonė.

„Neįvertinta, kiek realiai pablogėjo aplinkos būklė ir kiek kainuotų ją atkurti. Toks skaičiavimas iš esmės primena mokestį už viršnormatyvinę taršą, o ne žalos aplinkai įvertinimą, kurio reikalauja ES teisė“, – rašoma pranešime.

Bendrovė tikina nuolat siūliusi parengti moksliškai pagrįstą aplinkos atkūrimo planą, institucijoms buvo pateikusi 11 jo variantų – juose numatyta tvarkyti pakrančių nendrynus, šalinti biomasę, atnaujinti bendrovės „Klaipėdos vandenys“ paviršinių nuotekų valymo infrastruktūrą.

„Institucijos į šiuos pasiūlymus tinkamai nereagavo“, – teigia įmonė.

Ji siūlo kartu su institucijomis sudaryti nepriklausomų mokslininkų ir aplinkosaugininkų grupę, kuri vertintų, kaip pagerinti marių ekologinę būklę.