Pajūrinė zunda (Eryngium maritimum) augalas, kuris auga nerijos apsauginiame kopagūbryje ir greta plytinčioje palvėje. Rugpjūtis – pajūrinės zundos žydėjimo metas.

Kaip supažindina Kuršių nerijos nacionalinis parkas, tai stiprus augalas ir turi visas savybes, kad pustomuose nederlinguose smėlynuose, kada vasariškomis vasaromis trūksta vandens ir plieskia kaitri saulė – jaustųsi lyg jaukiuose namuose.

Gausiausiai zundos veši Pervalkos-Preilos ruože bei ties Nida. Tačiau šis stresinėje aplinkoje puikiai prisitaikęs išgyventi augalas yra sparčiai nykstantis – per kelis pastaruosius dešimtmečius stebima ženkli pajūrinės zundos skaitlingumas mažėjimo tendencija.

Anot specialistų, grėsmės kyla, nes augalas yra prisitaikęs išgyventi gana siauroje ekologinėje nišoje, o aplinka keičiasi – atviri smėlynai apauga įvairiais žolynais bei medžiais ir krūmais. Tuo tarpu zunda yra šviesinė rūšis ir nesugeba konkuruoti su sparčiai augančiais ir tankius sąžalynus formuojančiais augalais. Išgyvenimą apsunkina ir šernai. Vasarai įpusėjus, šernai ieško sotesnio maisto (kad geriau įmistų prieš žiemą), o zundos šakniastiebiai turi gana daug maistingų medžiagų ir yra pakankamai kaloringi. Šernai išknisa ir suėda storus brandžių augalų šakniastiebius. Pažeisti pajūrinės zundos augalai nunyksta.

Pajūrinė zunda įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, suteikiant kritiškai grėsmingos būklės (CR) kategoriją, o tai reiškia, kad yra ypač didelė rūšies išnykimo gamtoje tikimybė ir jos išsaugojimui turi būti taikomos specialios apsaugos priemonės.

„Siekiant geriau suprasti kokie reikalingi veiksmai, norint išsaugoti retą rūšį, būtina išsiaiškinti rūšies populiacijos struktūrą ir paplitimo ypatumus konkrečioje teritorijoje. Šio augalo inventorizacija Kuršių nerijoje pradėta vykdyti jau nuo 1968 metų ir tęsiama iki šiol Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų, savanorių ir studentų, kurie prisijungia prie šio darbo“, – aiškino parko specialistai.

Anot jų, praėjusią savaitę buvo pradėti pajūrinės zundos inventorizacijos darbai Kuršių nerijoje. Tai reiškia, kad nuo Nidos iki Smiltynės bus suskaičiuotas kiekvienas augalas (didelis ir mažas, žydintis ir dar nepajėgus sukrauti žiedynų) ir įvertintos ekologinės sąlygos buveinėse (apaugimas žoliniais augalais, medžiais ir krūmais, invazinių augalų paplitimas).

Pažymima, kad tik turint pakankamai objektyvių duomenų apie augalo biologiją, ekologiją bei paplitimą augimvietėse galima tinkamai organizuoti jo apsaugą.