Trečiadienio vakaras. Saulė jau ruošiasi atsisveikinti su mumis. Pučia žvarbokas vėjelis. Bet pažvelgęs į dangumi vilnijančius vakarinės saulės raudoniu nudažytus debesis, prisiminiau neseniai sau duotą pažadą – jei bus panašus vakaras, vėl apsilankyti Nidos uoste.
Truputį nusivylęs žurnalistais
Nevykdyti duotų pažadų, ypač sau, daugiau nei negražu… Tad griebiu į letenas fotoaparatą ir išskubu laukan. Jau besiruošiantis miegui uostas ir vėl nuostabus. Padarau keletą kadrų ir lėtai kulniuoju į pietinį molą.
Čia sutinku ir vienišą žveją, poilsiautoją iš Vilniaus, kuris maloniai pasidalina įspūdžiais apie žvejybą. Įdomios mintys, tad atsiklausiu, ar neprieštarautų, jei nufotografuočiau.
Simpatiškas vyriškis mandagiai atsisako.
„Žinot, kai prieš pensiją dirbau, tiek esu kartų fotografuotas ir davęs interviu, kad daugiau nenoriu…“, – atsiprašo šis.
Netempiu už liežuvio, tačiau netrukus jis pats pradeda pasakoti apie save.
Pasirodo, kad prieš pensiją jis ėjo atsakingas pareigas, buvo atsakingas už sostinės benzino kolonėlių verslą, dažnai sulaukdavo žurnalistų dėmesio dėl degalų kainos ir kitais klausimais.
„Esu truputį nusivylęs žurnalistais, nors jūs gal ir kitoks. Neretai būdavo, kad jiems pasakai vieną, o parašo visai kitą. Nežinau, gal taip, kaip jų redaktoriams reikėdavo…?“ – svarstė žvejys, paminėjęs ypač dažnai jį kalbinusį vieną Lietuvos dienraštį.
Atplaukė triukšmingas laivas
Dar truputį pabendravau su žveju ir jau kaip ir ruošiausi kulniuoti namo, kai toli mariose pasigirdo muzikos garsai ir pasimatė šviesos blyksniai.
Netrukus pasirodė ir artėjantis laivas, su jame ant denio vykstančia diskoteka. Jam priartėjus prie tyliai snaudžiančio uosto prieplaukos, pasidaro jau visai įdomu.
Vyksta tradicinė tinklininkų stovykla
Bėgu prie jau krantinėje stovinčio laivo ir bandau išsiaiškinti, kas čia per linksmoji kompanija. Pasirodo, kad tai Nidoje nuo 2011 metų vyksiančios Lietuvos tinklinio mėgėjų stovyklos sportininkai.
Šiemet ji prasidėjo birželio 8 dieną ir tęsis iki liepos vidurio. Denyje šokiai vyksta toliau, tad susipažįstu su vienu iš laivo kapitonų Algirdu Siku, kuris maloniai pasidalina mintimis apie šiuos pramogautojus ir savo verslą.
Šįkart jis su kitu kapitonu Algirdu Petrošiumi plukdė jau antrąją, šią vasarą, pamainą – apie 100 tinklininkų. Trečiadieniais jie šiuo laivu, ar dar kitu, bet mažesniu laivu, tradiciškai plaukia papramogauti į Kuršių marias.
Dažniausia, kaip ir šį vakarą, buvo nuplaukta iki Mirusių kopų, ten pastovėta pusvalandį ir sugrįžta atgal. Ši kelionė truko beveik 5 valandas.
„Linksmas, smagus jaunimas, vienas malonumas juos plukdyti“, – šypsosi upeivis.
Laivą laiko Mingės kaime
Vasaros sezonas Nidoje dažniausia prasideda nuo Joninių, tačiau upeiviams darbo jau netrūksta ir dabar. Be poilsiautojų šiemet jau tekę paplukdyti ir kelias vestuves.
„Tuoj vidurnaktis, stovyklautojai baigs šokti ir išsiskirstys, tad namo patrauksime ir mes…“, – sako laivo kapitonas.
Paklausus, ar jis nidiškis, papurto galvą. Pasirodo jis gyvena Šilutėje. Nors jau beveik visai sutemę, jis su kolega laivą per marias plukdys į Mingės kaimą, kur jis nuolatos ir laikomas.
„O nuo ten Šilutė ranka paduodama, keliolika kilometrų ir jau namuose“, – šypsosi atsisveikindamas upeivis.
